Šiandien dar kartą įsikėliau dviratį į traukinį, važiuojantį link Naujosios Vilnios. Nors pradinis planas buvo važiuoti iki galutinės stotelės, bet aplinkybės (namuose palikta piniginė) privertė išlipti pirmojoje stotelėje – Pavilnyje.
Ir labai gerai, kad ten išlipau, nes ko ten važinėtis po tą Vilniaus Krymą-Charkovą, kai ir Pavilnio miškuose yra ką pamatyti.
Pavilnio stotelėje atsigėręs arbatos iš termoso, pajudėjau link Tuputiškių Serpantino. Nors jį jau esu lankęs keliuose ankstesniuose savo žygiuose tame krašte, bet šis ankstyvas pavasaris ir vis dar pliki medžiai parodė dar nematytą serpantino grožį. Neįprasta mūsų lygumų kraštui.
Nuo serpantino grįžau atgal link Pavilnio stotelės ir pasukau į dešinę į Žemąją gatvę. Ten atradau įdomų sugriuvusių statinių kompleksą. Žmonės kalba, kad tai kažkokie šiltnamiai.
Įdomu tai, kad vienoje vietoje iš po betono į paviršių sunkiasi vandens srovė. Gal ten kažkokio vamzdžiuose paslėpto upelio išsiveržta iš pančių. Parašykite, jei kas žinote ką nors daugiau apie tą vietą.
Nuo to statinių komplekso pavažiavau link Naujosios Vilnios palei didžiulę tvorą, už kurios graži pieva, sodas ir sudegęs namas.
Už sudegusį namą saugančios tvoros sukau kairėn link 82 Žemosios g. namo ir tuomet – dešiniau link geležinkelio. Palei geležinkelį numyniau iki Rokantiškių piliavietės.
Nuo piliavietės sukau kairėn Batoro gatve link miesto centro. Pakeliui užsukau į Naujosios Vilnios kartono fabriką.
Nuo fabriko – link Belmonto ir tuomet – link Vilniaus. Daugiau žygio nuotraukų čia, o žemėlapis čia.