Sorry, this entry is only available in Lietuvių.
Atgailaudamas, jog paskutiniame prieš šiuo metu aprašomą maršrutą mano mintame žygyje be bilieto patekau į Kairėnų botanikos sodą, nusprendžiau keliauti keliais Vilniaus Jeruzalės Kalvarijose. Kad nuodėmė būtų man atleista nedelsiant, keliauti keliais į Jeruzalę pradėjau iš karto ten, kur prasidėjo/baigėsi nelegalusis Kairėnų botanikos sodo maršrutas, taip pat, kur gali prasidėti/baigtis visiškai teisėtas maršrutas miškais per Antakalnį, Sapieginę, Šveicariją ir Saulėtekį – ties Antakalnio žiedu. Čia, už degalinės, šalia legendinio plokštelių turgaus į Spalvotųjų šaltinių parką veda dviračių takas.
Nusipirkę plokštelių ir nusiprausę (ar nuprausę dviratį) spalvotuosiuose šaltiniuose, pro medžiuose įrengtą karstyklių, kopėčių, virvių ir kitokių padargų parką, kuriame lynu galima ir virš Neries paskraidyti, galite važiuoti į Lizdeikos gatvę. Pravažiuokite per tiltą virš O. Milašiaus gatvės ir sukite link Vilniuje ilgiausio Valakupių tilto per Nerį. Kirtę upę, nusileiskite į po tiltu palei upę vingiuojantį Eurovelo 11 dviračių taką. Minkite juo link Verkių, pieš srovę, tolyn nuo miesto. Pravažiuosite Žirmūnų ąžuolą ir atvyksite iki Verkių g. Verkių gatvėje pasukę kairėn, pamatysite pirmąją Vilniaus Jeruzalės Kalvarijų kryžiaus kelio stotelę „Prie Alyvų kalno“ (pirmąją šiame žygyje, antrąją pagal kryžiuočių numeraciją).
Dėl savo ankstesniųjų nuodėmių paatgailavęs prie II-IV Kryžiaus kelio stotelių, pėsčiųjų perėja kirtau Verkių gatvę ir nėriau į mišką. Ten taku pro tvenkinuką dešinėje ir į kalvelę, kurios viršumi eina Trinapolio gatvė.
Už Trinapolio gatvės Kryžiaus kelias leidžiasi nuo stačios kalvos link Cedrono (Kedrono, Baltupio) upelio, kurio aukštupio ieškojau anksčiau mindamas maršrutu nuo Žvėryno per Šeškinės ozą.
Takas, kaip staigiai nusileido, taip staigiai ir kyla į šlaitą. Visur take mus lydi šventi kryžiuočių simboliai, kai kur turintys ir pagoniškų bruožų.
Kiek ilgai ir kokiais takais keliauti po Kryžiaus kelią spręskite patys. Aš pramyniau pro sanatoriją „Pušyno kelias“, šaltinį, tvoros saugomą statų šlaitą ir pasukau link Jeruzalės bažnyčios, kunigų seminarijos bei kapinių. Kryžiaus kelio schemą rasite čia.
Ties kapinėmis nusileidau į keliuką, einantį po aukštos įtampos elektros laidų linija, ir lindau į mišką vos pramintu takeliu. Tas takelis miške visai smagus, šokinėja per griovius pušyne ir lekia link dar vieno upelio – Verkės. Raudoni taškai žemiau esančiame vaizdelyje žymi mano judėjimą į tą miško takelį pro kapines.
Nenusiminkite, jei į tą takelį nepataikysite. Jei nuklysite į kairę, tai atsidursite dviračių take, kuris nuo bažnyčios eina palei Jeruzalės gatvę pro Energetikų mokymo centrą ir Muitinės muziejų link Verkių. Jeigu nuklysite į dešinę, atsidursite Verkių gatvėje, palei Neries upę vedančią taip pat link Verkių. Visi keliai veda į Verkius. Mano takas per mišką irgi. Iš pradžių jis dar nuvedė iki Verkės upelio, per kurį dviratį teko persivesti.
Kirtęs upelį, pasiekiau asfaltuotą kelią, kylantį kalvon link Verkių rūmų. Kairėje palikęs Verkės upelį, Bevardį tvenkinį ir ant kalvos esančius teniso kortus, įvažiavau į Verkių dvaro sodybos teritoriją. Čia galite pasižvalgyti įdėmiau, nes šis dvaro ansamblis vienas įdomiausių ir gausiausių ne tik Vilniuje, bet ir Lietuvoje.
Apvažiavę Verkių dvaro ansamblį, nuo regyklos pasižvalgę į Valakupius ir Neries vingį, pasistiprinę rūmuose įrengtame restorane, apžiūrėję parko teritorijoje esančius pilkapius, oranžeriją ir kitas įdomybes, už dvaro arklidžių leiskitės į nuokalnę Dvaro gatve. Ši gatvė asfaltuota ir leidžiasi pakankamai staigiai, tad neviršykite leistino greičio (jis mieste 50 km/val), nes gatvė siaura, vingiuota, o už posūkių gali tykoti įvairūs pavojai. Nusileidę prie Neries važiuokite atgal link miesto ir privažiuosite jau anksčiau matytą Verkės upelį ir vandens malūną. Čia – dar vienas restoranas, tad vėl galite pasistiprinti. Jei stiprintis nesinorės, galite tiesiog paklaidžioti aplinkui.
Nuo malūno judėkite Verkių gatve atgal link miesto. Tie, kam gatve važiuoti neįdomu, galite lįsti į mišką ir ieškoti įdomesnių kelių. Tik paskui dar sugrįžkite prie upės, nes reikės apžiūrėti dar vieną įdomų šio maršruto objektą – Trinapolio vienuolyną ir bažnyčią.
Ties vienuolynu ir baigiu maršrutą. Iš čia galite grįžti tuo pačiu dviračių taku, kuriuo atvažiavote nuo Antakalnio. Jis palei upę veda iki pat miesto centro. Galite važiuoti ir į kitą mano aprašytą maršrutą – pro Baltupius link Fabijoniškių, kur ties MRU galite pradėti ieškoti kelio į Šeškinės ozą. Link Šeškinės ozo maršruto Jus nuves visai neprastas keliukas per Jomanto (Jamanto) mišką-parką, esantį tarp Didlaukio, Kalvarijų, Ateities ir Baltupio gatvių.
Įtariu, kad pavadinimą miškas-parkas gavo ne nuo krepšininko pavardės, nes šaltiniai alma, jog tas pavadinimas miškparkiui prilipo dar apie 1990-uosius. Bet kokiu atveju, į jį galite nuvažiuoti nuo Trinapolio vienuolyno pakilę kalvon prie sanatorijos „Pušyno kelias“, kirtę Kalvarijų gatvę ir iš karto už naujos statybos daugiabučių pasukę į miško taką.