Category Archives: dzukija

Alytus-Varėna (buv. Geležinkelio trasa)

Olity–Orany“ maršruto atkarpa. Atstumas ~40 km

šaltinis: http://www.alytus-tourism.lt/lt/ekskursijos-ir-marsrutai/marsrutai/dviraciu/-olity-orany-marsruto-atkarpa-atstumas-40-km

 

Alytus–Poteronys–Bukaučiškės–Rimėnai–Daugai–Žvirgždėnai–Pivašiūnai

Maršrutas driekiasi XIX a. buvusio geležinkelio, vedusio iš Alytaus į Varėną, pylimu. Jį galima dalyti į dvi dienas, apsistojant nakvynei Dauguose.
Kelionė prasideda nuo buvusios Alytaus geležinkelio stoties (Gardino g. 14). Toliau važiuojate Nemuno link dviračių ir pėsčiųjų taku (buvusiu pylimu, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 m). Pakeliui galite pasigrožėti abipus pylimo tyvuliuojančiais Mažuoju ir Didžiuoju Dailidės ežerais – Nemuno senvage. Tada – Dainų slėnis ir buvusio geležinkelio tilto likučiai. Anapus Nemuno išdidžiai dunkso legendomis apipintas Alytaus piliakalnis, kurio papėdėje radosi miestas. Kelionė link A. Juozapavičiaus tilto tęsiasi daugiau kaip prieš šimtą metų į Dainų slėnį vedusiu miestiečių pamėgtu Lakštingalų taku. Pakeliui galima pamatyti senutę, laiko ardomą raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinę.
Pliažo g. iš dviračių tako reikia sukti link A. Juozapavičiaus g. ir pervažiuoti tiltą, kurio pradžioje stovi paminklas, pagerbiantis ir įamžinantis karininko A. Juozapavičiaus žūtį. Važiuojate iki Merkinės g., ja iki „Nemuno“ sodų bendrijos, tuomet Pylimo g. neriate į mišką. Jeigu atidžiai klausysite, išgirsite čiurlenant Moterties upelį. Nusileidus prie jo galima pasigrožėti XIX a. geležinkelio tuneliu-pralaida upeliui. Būkite atsargūs, šlaitai labai statūs. Kelionę tęsiate niekur neišsukdami iš pagrindinio kelio. Pasiekiate Kaniūkų kaimą, tuomet atsargiai važiuojate į Naujakurių g., buvusį XIX a. plentą Alytus–Druskininkai. Pervažiuosite senąjį tiltą, atsargiai galite nusileisti jo pasižiūrėti. Privažiavę 129 kelią, jį kertate ir patenkate į Poteronių kaimą, kuriame yra gražuolis Poteronių piliakalnis. Pasakojama, kad čia vaidendavosi: vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė. Ji kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo ligi gaidžiams pragystant, vėliau pranykdavo.
Kelionę tęsiate buvusiu pylimu, pakeliui galite užsukti į Alovę. Čia stovi 1802 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Jeigu neužsukate, važiuojate numatytu maršrutu iki Bukaučiškių, rasite kelis buvusio geležinkelio tilto likučius, ardomus laiko ir žmonių. Bukaučiškėse yra buvusio Vasario 16-osios akto signataro, kunigo, ministro pirmininko V. Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų, romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlė. Jei tikėsime legendomis, ant kalvos, kurios viršūnėje pastatyta koplyčia, kadaise augo seni ir labai aukšti klevai, o tuose klevuose gyveno daugybė gandrų. Jie saugojo paslaptingus laiptus, kuriais dorų mirusiųjų dvasios į dangų patekdavo. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dvarininkai. Deja, jos išplėštos.
Tęsiate kelionę į Varėnos rajoną arba pro Rimėnus važiuojate į Daugus, nuostabų Didžiulio ežero apglėbtą miestą. Jame galima pamatyti Dievo Apvaizdos bažnyčią (1862 m.), Šventapetrio kalnelį (buvusį piliakalnį, dabar ant jo stovi medinis kryžius), senąsias žydų kapines, Lietuvos partizanų kapą ir paminklą Daugų kapinėse.
Pro Žvirgždėnus, kur auga gražuolė Žvirgždėnų pušis (1960 m. paskelbta gamtos paminklu), važiuojate iki Pivašiūnų. Sklando legendos, kad gerai pašniukštinėjus aplink ją galima rasti senovinių monetų. Pasakojama, jog prie šios pušies mėgdavo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuojančiųjų, o numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio dulkėse.
Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. Šiandien Pivašiūnai visoje Lietuvoje garsėja Žolinės atlaidais ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiajame altoriuje kabančiu Dievo Motinos paveikslu. Šis amžiumi, tapyba ir stebuklinga gydomąja galia prilygsta Aušros vartų Madonai. Pivašiūnų bažnyčia įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Greta bažnyčios yra paminklas Vasario 16-osios akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui. Kitoje kelio pusėje, senosiose kapinėse, kurios dabar jau užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje, XIX a. viduryje buvo pastatyta Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Šalia miestelio iškilęs ir Pivašiūnų piliakalnis. Pasakojama, kad ant jo senovėje buvusi šventykla.
Prie Ilgio ežero įrengta poilsio zona su paplūdimiu, apžvalgos aikštele ir sporto aikštynu.
Daugiau apie dviračių trasą senuoju geležinkeliu – interneto svetainėje www.olitaorany.puslapiai.lt

Nakvynė Dauguose

Kaimo turizmo sodyba „Dvarčėnų dvaras“, Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt
Poilsiavietė „Daugų sala“, Maironio g. 85, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 687 39 416
Sodyba „Pas gandrus“, Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis (priima tik grupes), Jaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523
Daugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel.: +370 315 69 395, +370 612 77 423
Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis (priima tik grupes), Pergalės g. 6, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502
Kambarių nuoma „Vigiris“, Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210
Sodyba „Vigiris“, Dusmenų g. 9, Daugų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 650 54 210

 
Nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, Z. Bulgakovas, M. Šematulskis

 

Dviračiu: Marcinkonys – Lynežeris – Zervynos – Marcinkonys 35 KM

Dviračiu: Marcinkonys – Lynežeris – Zervynos – Marcinkonys 35 KM

Graži trasa Dzūkijos miškais ir keliais.

 

Detaliau čia.

 

Atstumas~ 35 km
Sudėtingumo lygisvidutinis
Vidutinė trukmė5-6 val.
Sunkumai maršruteVažiavimas žvyrkeliais ir smėlingais miško takeliais, padidinto aukštingumo trasa
Rekomenduojame pamatyti:Kastinio ežeras – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 1 km į rytus nuo MarcinkoniųLynežerio etnografinis kaimas – http://lt.wikipedia.org/wiki/Lynežeris

Zervynų etnografinis kaimas – http://lt.wikipedia.org/wiki/Zervynos

Viešasis transportas:Traukinys į Marcinkonis
Automobilio parkavimas:Marcinkonių kaime
Takas pažymėtas:Ne
Trasos pradžia:GPS  N 54̊ 03.549     E 024̊ 25.220
Kiti GPS taškai:Trasos pradžia N 54̊ 03.549     E 024̊ 25.220Kastinio ežeras N 54̊ 03.639     E 024̊ 25.566

Lynežerio etnografinis kaimas N 54̊ 03.728     E 024̊ 34.159

Zervynų etnografinis kaimas N 54̊ 06.551     E 024̊ 29.793

Tasos pabaiga N 54̊ 04.173     E 024̊ 23.312

Rekomenduojama žygio pradžia – Marcinkonių kaimas. Į pietryčius nuo geležinkelio stoties (vadovautis GPS nurodymais). Kelionės maršrutas iš karto prasideda žvyrkeliu. Važiuojant iki Lynežerio teks įveikti ne itin didelio sudetingumo, tačiau gan kalvotą trasą iki Lynežerio. Trasa tęsiasi miškais, tad rudenį galima rasti uogų, grybų, pavasarį pasiklausyti įvairių paukščių čiulbėjimo. Pastebėta kiškių, lygiažvynių žalčių.

Pirmas sustojimas jau už poros kilometrų – Kastinio ežeras. Čia įrengta puiki polsiavietė ir informacinė lentelė apie Dainavos krašto miškus.

Toliau  kelias miškais tęsiasi iki Lynežerio. Draudžiama triukšmauti, deginti laužus ar kitaip drumsti regiono ramybę. Trasos sudėtingumas – vidutinis. Kelio apkrautumas – minimalus.

Lynežeris – nedidelis etnografinis kaimas, pasižymintis unikaliomis lietuviškomis sodybomis. Kaimelyje nėra parduotuvės, tačiau iš anksto apsirūpinus, rekomenduojama sustoti papietauti.

Nuo Lynežerio iki Zervynų driekiasi miško keliukas, pasižymintis klampiu smėliu. Nerekomenduojama važiuoti miesto ar plento dviračiais. Aukščių skirtumas didelis. Distancijos ilgis – ~9 km. Trasos sudėtingumas – padidintas. Kelio apkrautumas – minimalus.

Zervynose kertama Ulos upė. Tai baidarininkų stotelė, tad gali būti sunku rasti vasarą vietą sustojimui. Čia taip pat baigiasi žvyrkelis ir už kaimelio prasideda naujai asfaltuotas kelias. Tolimesnis maršrutas veda iki sankryžos tie Mančiagire (~4km.). Trasos sudėtingumas – lengvas. Kelio apkrautumas – nedidelis. Atkarpos viduryje kertamas geležinkelis.

Mančiagirėje sukama į kairę link Marcinkonių (Turintiems noro, rekomenduojama važiuoti toliau link Mardasavo ir pamatyti „Ulos akį“ – iki jos 2 km.) Pravažiavimas ~10km. Asfaltuotu keliu. Kelio apkrautumas – padidintas. Trasos sudėtingumas – lengvas. Rekomenduojama saugotis automobilių. Įvažiuojant į Marcinkonis, dešinėje pusėje matoma Marcinkonių bažnyčia. Marcinkonyse galima pernakvoti. Informacija: Miškininkų g. 61, Marcinkonys, LT-65303 Varėnos r. Tel. +370 310 44466.

Ačiū maršruto autoriui: www.dviraciuzygiai.lt

Dviračiu: Marcinkonys - Lynežeris - Zervynos - Marcinkonys 35 KM

Atrask Dzūkija Nr. 1: Marcinkonys – Darželiai – Kapiniškiai – Margionys – Marcinkonys

Atstumas26 km
Sudėtingumo lygis* – 90% / ** – 10%
Vidutinė trukmė4 val.
Žemėlapis:Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Darželiai – 6 km (asfaltas) >> Darželiai–„Antončiko šalcinis” – 3,5 km (2 km asfaltas, 1,5 km miško keliukas) >> „Antončiko šalcinis”–Bakanauskų ežeras – 2 km (smėlėtas miško keliukas) >> Bakanauskų ežeras >> Margionys – 4,3 km (žvyruotas miško keliukas) >> Margionys–Marcinkonys – 11 km (asfaltas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

 

Pirmas maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/1trasa.pdf

Marcinkonys–Darželiai–Kapiniškiai–Margionys–Marcinkonys
Atstumai:
Marcinkonys–Darželiai – 6 km (asfaltas)
Darželiai–„Antončiko šalcinis” – 3,5 km
(2 km asfaltas, 1,5 km miško keliukas)
„Antončiko šalcinis”–Bakanauskų ežeras – 2 km
(smėlėtas miško keliukas)
Bakanauskų ežeras–Margionys – 4,3 km
(žvyruotas miško keliukas)
Margionys–Marcinkonys – 11 km (asfaltas)

 

Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro. Nuo čia,
apžiūrėję įdomią ekspoziciją apie Čepkelių raistą, leisimės
aplankyti vieno įspūdingiausių Lietuvos upelių – Skroblaus.
Pavažiavę 6 km, pasieksime Darželių kaimą, pro kurį vingiuoja
iš Lietuvos–Baltarusijos pasienio atitekanti Grūdos upė. Čia šiltą
dieną galima ir išsimaudyti.
Dar apie 2 km asfaltu ir sukame dešinėn link Kapiniškių. Nuo kalvos
pasigrožėję Skerdzimų pieva ir aplankę įspūdingąjį Antončiko
šaltinį, vingiuotu keliuku pasieksime žemyninių kopų apsup-
tyje plytinčią nedidelę Bakanauskų pelkutę su Bakanauskų
ežeru. Pats Bakanauskų ežeras ir jam užaugant susiformavusi
pelkė atsirado ištirpus nuo besitraukiančio ledyno atitrūkusiam ir
po sąnašomis palaidotam ledo luistui. Tokios nedidelės pelkės la-
bai būdingos Dainavos smėlėtajai lygumai. Nuo pelkės pakraščio
iki ežero nutiestas lieptas, kuriuo einant galima pamatyti visą
pelkių augalijos įvairovę, o patogiai įsitaisius apžvalgos aikštelėje
– pasigrožėti pelkių spalvomis ir kvapais.
Toliau miškais važiuojame į Margionių kaimą, kur mūsų
laukia pažintis su Skroblaus upelio ištakomis. Kito tokio
trumpo (17,3 km) ir tuo pat metu vandeningo upelio Lietuvoje
nėra. Ištakose iš Bobos daržo šaltinio Margionyse srūva tik
8 litrai vandens per sekundę, o į Merkį atplaukia jau 700 litrų
per sekundę.
Bobos daržo šaltinis – vienas Skroblaus versmių šaltinių,
paskelbtų hidrogeologiniu gamtos paminklu (6,9 ha).
Skroblaus versmėse požeminiai vandenys į paviršių išteka ne
tik šlaituose. Vadinamajame Bobos darže jie veržiasi iš giluminių
tarpmoreninių vandeningų sluoksnių aukštyn ir žemės paviršiuje
telkiasi nedideliuose duburiuose, kuriuos vietiniai žmonės va-
dina „burbeklėmis“. Lieptu, nutiestu per užpelkėjusį duburį,
galima nueiti iki paties šaltinio, kurio vanduo srūva iš žemės
gelmėse pradingstančio urvo. Pasakojama, kad čia atsiras-
davo visi Margionių kaimo vaikai, kuriuos tėvams iš šaltinio
ištraukdavusi sena moteriškė.

Atrask Dzūkija Nr. 2: Marcinkonys – Čepkeliai – Musteika – Margionys – Marcinkonys

Atstumas39 km
Sudėtingumo lygis* – 50% / ** – 40% / *** – 10%
Vidutinė trukmė5-6 val.
Žemėlapis:Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Čepkelių raisto mokomasis takas – 4,5 km (žvyruotas miško keliukas) >> Čepkelių raisto mokomasis takas–Drevinės bitininkystės pažintinis takas – 9,5 km (smėlėtas miško keliukas) >> Drevinės bitininkystės pažintinis takas–Musteika – 5 km (smėlėtas miško keliukas) >> Musteika–Margionys – 8 km (smėlėtas, žvyruotas miško keliukas) >> Margionys–Marcinkonys – 11 km (asfaltas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

 

Komentarai: 0

Komentuoti

 

Antras maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/2trasa.pdf

[iframe src=”http://www.gpsies.com/mapOnly.do?fileId=cjzznrajkhaqfcvm” width=”600″ height=”400″ frameborder=”0″ scrolling=”no” marginheight=”0″ marginwidth=”0″>

Marcinkonys–Čepkeliai–Musteika–Margionys–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro. Žemyninėmis
kopomis vingiuojančiu keliuku pasieksime Čepkelių valstybiniame
gamtiniame rezervate esantį mokomąjį taką. Tako pradžioje įrengtas
apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria didžiuliai miškingomis salo-
mis iškaišyti padūmavusios aukštapelkės plotai. Pavasarį čia girdisi ir
parskridusių gervių klykavimai, iš raisto plynių ataidi tetervinų burbulia-
vimas. Pasigėrėję vaizdu iš aukštai, patraukime šalia pelkės nutiestu taku.
Įrengti informacijos stendai supažindins su įvairiu augalijos ir gyvūnijos
pasauliu, o poilsis apžvalgos aikštelėje leis pasinerti į iš raisto vidurio
atsklindančių garsų ir kvapų įvairovę.
Atminkime: rezervatas – tai saugoma, ypač vertinga gamtinė teritorija,
tad apsilankymą reikia suderinti su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių
valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d.
pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama tik
lydint direkcijos darbuotojui arba licenciją turinčiam gamtos gidui. Šiuo
laikotarpiu per dieną gali būti organizuojamos ne daugiau kaip 2 ekskursi-
jos ne didesnėms nei 20 žmonių grupėms. Nuo liepos 1 d. iki balandžio
1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama ir
savarankiškai, turint direkcijos išduotą raštišką leidimą arba lydint rezevato
gidui.
Susipažinę su Čepkeliais, toliau raisto pakraščiais važiuokime link
drevinės bitininkystės pažintinio tako. Pasivaikščiojimas šiuo taku –
tai puiki galimybė susipažinti su drevėtomis pušimis, primenančiomis
vieną seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kraštui
būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku
suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio
krašto bitininkų triūsą.
Pusvalandis neskubaus mynimo ir prieš akis atsiveria girių glūdumoje
pasislėpęs etnografinis Musteikos kaimas, kuriame, aplankę
bitininkystės muziejų, galėsime dar labiau pagilinti žinias apie bi-
tininkavimo tradicijas. Kaimą puošia vietinių meistrų pastatyti kryžiai, čia
surasime ir namą, kuriame garsus gamtininkas Tadas Ivanauskas 1918
metais buvo įsteigęs mokyklą vietiniams vaikams.
Toliau mūsų trasa vingiuoja Margionių kaimo link. Pakeliui galėsime atsi-
gaivinti Grūdos upėje, atsipūsti vasaros metu lubinais mėlynuojančioje
didelėje laukymėje, kaimo gyventojų vadinamoje Valakais. Margionyse
mūsų lauks pažintis su įdomiuoju „Bobos daržo“ šaltiniu. Čia įrengtos
pavėsinės, įdomūs informacijos stendai, mediniai laiptai ir tilteliai.
Iš Margionių asfaltuotu keliu lengvai pasieksime Marcinkonis.

Atstumai:

Marcinkonys–Čepkelių raisto mokomasis takas – 4,5 km (žvyruotas miško keliukas)
Čepkelių raisto mokomasis takas–Drevinės bitininkystės pažintinis takas – 9,5 km
(smėlėtas miško keliukas)
Drevinės bitininkystės pažintinis takas–Musteika – 5 km (smėlėtas miško keliukas)
Musteika–Margionys – 8 km (smėlėtas, žvyruotas miško keliukas)
Margionys–Marcinkonys – 11 km (asfaltas)

Atrask Dzūkija Nr. 3: Marcinkonys – Lynežeris – Kašėtos – Zervynos – Marcinkonys

[:lt]

Marcinkonys – Lynežeris – Kašėtos – Zervynos – Marcinkonys

Atstumas 35 km
Sudėtingumo lygis * – 70% / ** – 30%
Vidutinė trukmė 5 val.
Žemėlapis: Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas) >> Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas) >> Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas) >> Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas) >> Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

 

 

 

 

 
Komentarai: 0

Komentuoti

 

 

 

 

 

Trečias maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/3trasa.pdf

Atstumai:
Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas)
Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas)
Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas)
Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

1. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
2. Lankytojų centras
3. Lygučio ir Lyno ežerai
4. Etnografiniai Zervynų ir Lynežerio kaimai
5. A. Matučio drevė Pauosupėje
Smėlingas takelis link Zervynų.
A. Matučio drevė
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Prieš kelionę galima atsigaivinti Kastinio ežere, nes iki girių
glūdumoje pasislėpusio etnografinio Lynežerio kaimo teks ke-
liauti apie 1 val. Važiuodami gražiais pušynais, prieš Lynežerį
užsuksime aplankyti Lygučio ežerą. Tai nedidelis, Čepkelių raisto
ir lietaus vandenų maitinamas ežerėlis, tad sausą vasarą neretai
ir išdžiūstantis. Nuo jo ranka pasiekiamas ir Lynežerio kaimas, iš
visų pusių supantis gražuolį Lyno ežerą.
Dar pusvalandis neskubaus mynimo ir Kašėtose kelsimės per vieną
gražiausių ir turistų bene mėgstamiausių Dzūkijos upių – Ūlą.
Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaime-
lio, dešiniajame upelio krante stūkso rašytojo Anzelmo Matučio
drevė-muziejus. Rašytojo vaizduotė padėjo sukurti tai, kas dabar
žavi visus čia apsilankančius keliautojus. Žemiau Pauosupės
kaimo, prie Ūlos upės, rasime stovyklavietę, kur galima sustoti kiek
pailsėti, o neskubantiems – net ir pernakvoti.
Toliau keliaujame link Zervynų – vieno gražiausių Dzūkijos
kaimų, garsėjančių savo sodybomis. Kaimas paskelbtas
architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo
apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie
radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių
laikų.
Išvažiuodami iš Zervynų pamatysime kelias įspūdingas drevinę
bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis.
Miško keliuku grįšime į Marcinkonis. Žygį baigsime etnografinėje
sodyboje. Jos ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir bal-
dai, amatininkų darbai ir senieji audiniai. Vienas seniausių
eksponatų – XIX a. pirmojoje pusėje skobta kampinė spinta
(indauja). Čia pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį,
geinį, skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį, gagančių, „dziedą“
ir kt. Susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir
amatais.

[:en]

Marcinkonys – Lynežeris – Kašėtos – Zervynos – Marcinkonys

Atstumas35 km
Sudėtingumo lygis* – 70% / ** – 30%
Vidutinė trukmė5 val.
Žemėlapis:Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas) >> Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas) >> Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas) >> Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas) >> Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

 

 

 

Trečias maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/3trasa.pdf

Atstumai:
Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas)
Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas)
Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas)
Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

1. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
2. Lankytojų centras
3. Lygučio ir Lyno ežerai
4. Etnografiniai Zervynų ir Lynežerio kaimai
5. A. Matučio drevė Pauosupėje
Smėlingas takelis link Zervynų.
A. Matučio drevė
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Prieš kelionę galima atsigaivinti Kastinio ežere, nes iki girių
glūdumoje pasislėpusio etnografinio Lynežerio kaimo teks ke-
liauti apie 1 val. Važiuodami gražiais pušynais, prieš Lynežerį
užsuksime aplankyti Lygučio ežerą. Tai nedidelis, Čepkelių raisto
ir lietaus vandenų maitinamas ežerėlis, tad sausą vasarą neretai
ir išdžiūstantis. Nuo jo ranka pasiekiamas ir Lynežerio kaimas, iš
visų pusių supantis gražuolį Lyno ežerą.
Dar pusvalandis neskubaus mynimo ir Kašėtose kelsimės per vieną
gražiausių ir turistų bene mėgstamiausių Dzūkijos upių – Ūlą.
Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaime-
lio, dešiniajame upelio krante stūkso rašytojo Anzelmo Matučio
drevė-muziejus. Rašytojo vaizduotė padėjo sukurti tai, kas dabar
žavi visus čia apsilankančius keliautojus. Žemiau Pauosupės
kaimo, prie Ūlos upės, rasime stovyklavietę, kur galima sustoti kiek
pailsėti, o neskubantiems – net ir pernakvoti.
Toliau keliaujame link Zervynų – vieno gražiausių Dzūkijos
kaimų, garsėjančių savo sodybomis. Kaimas paskelbtas
architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo
apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie
radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių
laikų.
Išvažiuodami iš Zervynų pamatysime kelias įspūdingas drevinę
bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis.
Miško keliuku grįšime į Marcinkonis. Žygį baigsime etnografinėje
sodyboje. Jos ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir bal-
dai, amatininkų darbai ir senieji audiniai. Vienas seniausių
eksponatų – XIX a. pirmojoje pusėje skobta kampinė spinta
(indauja). Čia pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį,
geinį, skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį, gagančių, „dziedą“
ir kt. Susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir
amatais.[:de]

Marcinkonys – Lynežeris – Kašėtos – Zervynos – Marcinkonys

Atstumas 35 km
Sudėtingumo lygis * – 70% / ** – 30%
Vidutinė trukmė 5 val.
Žemėlapis: Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas) >> Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas) >> Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas) >> Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas) >> Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

 

 

 

 

 
Komentarai: 0

Komentuoti

 

 

 

 

 

Trečias maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/3trasa.pdf

Atstumai:
Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas)
Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas)
Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas)
Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

1. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
2. Lankytojų centras
3. Lygučio ir Lyno ežerai
4. Etnografiniai Zervynų ir Lynežerio kaimai
5. A. Matučio drevė Pauosupėje
Smėlingas takelis link Zervynų.
A. Matučio drevė
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Prieš kelionę galima atsigaivinti Kastinio ežere, nes iki girių
glūdumoje pasislėpusio etnografinio Lynežerio kaimo teks ke-
liauti apie 1 val. Važiuodami gražiais pušynais, prieš Lynežerį
užsuksime aplankyti Lygučio ežerą. Tai nedidelis, Čepkelių raisto
ir lietaus vandenų maitinamas ežerėlis, tad sausą vasarą neretai
ir išdžiūstantis. Nuo jo ranka pasiekiamas ir Lynežerio kaimas, iš
visų pusių supantis gražuolį Lyno ežerą.
Dar pusvalandis neskubaus mynimo ir Kašėtose kelsimės per vieną
gražiausių ir turistų bene mėgstamiausių Dzūkijos upių – Ūlą.
Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaime-
lio, dešiniajame upelio krante stūkso rašytojo Anzelmo Matučio
drevė-muziejus. Rašytojo vaizduotė padėjo sukurti tai, kas dabar
žavi visus čia apsilankančius keliautojus. Žemiau Pauosupės
kaimo, prie Ūlos upės, rasime stovyklavietę, kur galima sustoti kiek
pailsėti, o neskubantiems – net ir pernakvoti.
Toliau keliaujame link Zervynų – vieno gražiausių Dzūkijos
kaimų, garsėjančių savo sodybomis. Kaimas paskelbtas
architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo
apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie
radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių
laikų.
Išvažiuodami iš Zervynų pamatysime kelias įspūdingas drevinę
bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis.
Miško keliuku grįšime į Marcinkonis. Žygį baigsime etnografinėje
sodyboje. Jos ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir bal-
dai, amatininkų darbai ir senieji audiniai. Vienas seniausių
eksponatų – XIX a. pirmojoje pusėje skobta kampinė spinta
(indauja). Čia pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį,
geinį, skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį, gagančių, „dziedą“
ir kt. Susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir
amatais.

[:]

Atrask Dzūkija Nr. 4: Marcinkonys – Zervynos – „Ūlos akis“ – Žiūrai – Marcinkonys

Atstumas30 km arba 42 km
Sudėtingumo lygis* – 70% / ** – 30%
Vidutinė trukmė5-6 val.
Žemėlapis:Atsisiųsti žemėlapį

 

Maršruto atstumai: Marcinkonys–Zervynos – 11 km (žvyruotas miško keliukas) >> Zervynos–„Ūlos akis”– 5 km (smėlėtas miško keliukas) >> „Ūlos akis”–Žiūrai – 2 km (asfaltas, miško keliukas) >> Žiūrai–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas – žvyruotas miško keliukas)

Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.

 

Komentuoti

Ketvirtas maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/4trasa.pdf

Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis“–Žiūrai–Marcinkonys
4
30 km
arba
42 km
5–6 h
70 %
30 %
3
2
4
Dalgiakalnis
(168,0 m)
„Ūlos akies” regykla
5
Ši trasa pažymėta taip
1
1. Lankytojų centras
2. Etnografinis Zervynų kaimas
3. Šaltinis „Ūlos akis”
4. Versminio ežeras
5. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
Kelio atkarpa Žiūrai–Marcinkonys mažai naudojama,
gali pasitaikyti miškovežių išvažinėtų vėžių.

Atstumai:
Marcinkonys–Zervynos – 11 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–„Ūlos akis”– 5 km (smėlėtas miško keliukas)
„Ūlos akis”–Žiūrai – 2 km (asfaltas, miško keliukas)
Žiūrai–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas – žvyruotas miško keliukas)
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis“–Žiūrai–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Važiuodami į Zervynas, pateksime į Stėgalias – miško ir
numelioruotų pelkių kompleksą šiaurinėje Dzūkijos naciona-
linio parko dalyje. Brandžių medynų apsuptą Stėgalių ežerėlį ir
jį supančias žemapelkes stipriai pažeidė 8-ajame dešimtmetyje
vykdyta melioracija. Dabar stengiamasi atkurti seklų ežerą ir
natūralias pelkes ir tokiu būdu sudaryti geresnes sąlygas čia be-
siveisiantiems varliagyviams ir įvairiems vandens paukščiams.
Sustoti pailsėti galime Zervynose. Įvažiuodami į kaimą pamatysime
kelias įspūdingas drevinę bitininkystę menančias gamtos paminklais
paskelbtas pušis. Zervynos – vienas gražiausių Dzūkijos kaimų,
garsėjantis savo sodybomis. Kaimas paskelbtas architektūros
paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse rado 24
akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia
žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų.
Zervynų kaimas, nors ir išsidėstęs nelygioje vietovėje, kadaise
kurtas kaip gatvinis. Ilgainiui, dalijantis šeimoms, jis nustojo savo
pirmykščio vaizdo ir šiuo metu savo forma primena iš gatvinio kaimo
besivystantį kupetinį. Zervynas į dvi dalis skelia sraunioji Ūlos upė.
Kirtę XIX a. nutiestą Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį,
asfaltuotu keliu pasieksime vieną lankomiausių Dzūkijos
nacionalinio parko vertybių – „Ūlos akies“ šaltinį.
Tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, apskritai šiuose
kraštuose jų – gana daug. „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto tera-
soje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, nutolęs 8 metrus nuo kranto.
Tai lyg mažytis ežerėlis, kurio duburio ilgis 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Jo
centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės maišomas smėlis. Iš
šaltinio į Ūlą 67 m ilgio upeliu per parą nuteka net 137,2 m3 vandens.
Senesnieji gyventojai tiki, kad „Ūlos akies“ vanduo gali padėti
išvengti įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos saulei nusileidus.
Šaltinio teritorija puikiai atsiveria iš dešiniajame upės krante įrengtos
stebėjimo aikštelės. Šalia įrengta poilsiavietė, kurioje, prieš leidžiantis
laiptais žemyn prie šaltinio, reikia palikti dviračius.
Žygiui artėjant į pabaigą, dar aplankysime Žiūrų kaimą, garsėjantį
savo etnografiniu ansambliu. Iš čia, dar kartą kirtę Ūlos upę, miško
keliuku pasieksime Marcinkonis. Maršrutą baigsime etnografinėje
sodyboje Marcinkonyse, kur susipažinsime su dzūkų gyvenimo
būdu, papročiais ir amatais.