| Atstumas | 30 km arba 42 km |
| Sudėtingumo lygis | * – 70% / ** – 30% |
| Vidutinė trukmė | 5-6 val. |
| Žemėlapis: | Atsisiųsti žemėlapį |
Maršruto atstumai: Marcinkonys–Zervynos – 11 km (žvyruotas miško keliukas) >> Zervynos–„Ūlos akis”– 5 km (smėlėtas miško keliukas) >> „Ūlos akis”–Žiūrai – 2 km (asfaltas, miško keliukas) >> Žiūrai–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas – žvyruotas miško keliukas)
Automobiliu iki Marcinkonių: nuo Vilniaus ~99 km, nuo Kauno ~119 km, nuo Druskininkų ~35 km.
Ketvirtas maršrutas
http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/4trasa.pdf
Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis“–Žiūrai–Marcinkonys
4
30 km
arba
42 km
5–6 h
70 %
30 %
3
2
4
Dalgiakalnis
(168,0 m)
„Ūlos akies” regykla
5
Ši trasa pažymėta taip
1
1. Lankytojų centras
2. Etnografinis Zervynų kaimas
3. Šaltinis „Ūlos akis”
4. Versminio ežeras
5. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
Kelio atkarpa Žiūrai–Marcinkonys mažai naudojama,
gali pasitaikyti miškovežių išvažinėtų vėžių.
Atstumai:
Marcinkonys–Zervynos – 11 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–„Ūlos akis”– 5 km (smėlėtas miško keliukas)
„Ūlos akis”–Žiūrai – 2 km (asfaltas, miško keliukas)
Žiūrai–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas – žvyruotas miško keliukas)
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Zervynos–„Ūlos akis“–Žiūrai–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Važiuodami į Zervynas, pateksime į Stėgalias – miško ir
numelioruotų pelkių kompleksą šiaurinėje Dzūkijos naciona-
linio parko dalyje. Brandžių medynų apsuptą Stėgalių ežerėlį ir
jį supančias žemapelkes stipriai pažeidė 8-ajame dešimtmetyje
vykdyta melioracija. Dabar stengiamasi atkurti seklų ežerą ir
natūralias pelkes ir tokiu būdu sudaryti geresnes sąlygas čia be-
siveisiantiems varliagyviams ir įvairiems vandens paukščiams.
Sustoti pailsėti galime Zervynose. Įvažiuodami į kaimą pamatysime
kelias įspūdingas drevinę bitininkystę menančias gamtos paminklais
paskelbtas pušis. Zervynos – vienas gražiausių Dzūkijos kaimų,
garsėjantis savo sodybomis. Kaimas paskelbtas architektūros
paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo apylinkėse rado 24
akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie radiniai liudija, kad čia
žmonių gyventa nuo pat seniausių laikų.
Zervynų kaimas, nors ir išsidėstęs nelygioje vietovėje, kadaise
kurtas kaip gatvinis. Ilgainiui, dalijantis šeimoms, jis nustojo savo
pirmykščio vaizdo ir šiuo metu savo forma primena iš gatvinio kaimo
besivystantį kupetinį. Zervynas į dvi dalis skelia sraunioji Ūlos upė.
Kirtę XIX a. nutiestą Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį,
asfaltuotu keliu pasieksime vieną lankomiausių Dzūkijos
nacionalinio parko vertybių – „Ūlos akies“ šaltinį.
Tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, apskritai šiuose
kraštuose jų – gana daug. „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto tera-
soje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, nutolęs 8 metrus nuo kranto.
Tai lyg mažytis ežerėlis, kurio duburio ilgis 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Jo
centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės maišomas smėlis. Iš
šaltinio į Ūlą 67 m ilgio upeliu per parą nuteka net 137,2 m3 vandens.
Senesnieji gyventojai tiki, kad „Ūlos akies“ vanduo gali padėti
išvengti įvairių ligų, jei prie šaltinio bus einama vos saulei nusileidus.
Šaltinio teritorija puikiai atsiveria iš dešiniajame upės krante įrengtos
stebėjimo aikštelės. Šalia įrengta poilsiavietė, kurioje, prieš leidžiantis
laiptais žemyn prie šaltinio, reikia palikti dviračius.
Žygiui artėjant į pabaigą, dar aplankysime Žiūrų kaimą, garsėjantį
savo etnografiniu ansambliu. Iš čia, dar kartą kirtę Ūlos upę, miško
keliuku pasieksime Marcinkonis. Maršrutą baigsime etnografinėje
sodyboje Marcinkonyse, kur susipažinsime su dzūkų gyvenimo
būdu, papročiais ir amatais.