Nyks­tan­čios ir nai­ki­na­mos is­to­ri­jos pėd­sa­kais vėl rie­dės dvi­ra­ti­nin­kų trau­ki­nys „Oli­ta-Ora­ny”

Gegužės 7 dieną projekto Olita-Orany (www.olitaorany.projektas.lt) autoriai organizuoja žygį – dviračių traukinį, sujungsiantį Alytų ir Varėną, kuriuo keliaus dviračių ir istorijos entuziastai.

 

 

 

Įtraukė maršrutą į Lietuvos dviračių turizmo trasas

 

Kasmet pavasarį rengiamas tradicinis dviračių traukinys maršrutu Alytus-Varėna senąja geležinkelio sankasa, į kurį susirenka dviratininkai ir istorijos mylėtojai iš visos Lietuvos, jau tapo tradicija. Nors tarpukaryje geležinkelio atšaka buvo išardyta, tačiau liko pylimas, kuriuo patogu keliauti dviračiais. Kelionės metu galima apžiūrėti per dvi dešimtis nykstančių istorijos liudininkų: tunelių, Artilerijos poligono ir karinio miestelio liekanas šalia Varėnos, buvusią Artilerijos stotį. Kelionė į vieną pusę (apie 60 km) užtrunka 8 valandas, tačiau reljefas nėra sudėtingas, jį įveikia net vaikai (kaip juokauja patys organizatoriai, – „traukinys į kalnus juk nevažiuoja!”).

 

2008 metais tarptautinėje turizmo parodoje „Vivattur” alytiškių entuziastų pasiūlytas maršrutas dviračiais pripažintas įdomiausia metų kelione. (Interaktyvų maršruto žemėlapį ir daugiau informacijos apie jo objektus, istoriją galima rasti www.olitaorany.projektas.lt.)

 

Lietuvos dviračių turizmo šalininkai jau įtraukė maršrutą Alytus-Varėna (arba atgal) senojo geležinkelio pylimu į Lietuvos dviračių maršrutų sąrašą. Reguliarus susisiekimas geležinkeliu tarp Alytaus ir Varėnos beveik atnaujintas – Leonui Žukauskui ir Deividui Pinkevičiui teko lydėti ne vieną grupę entuziastų ir tapti jų gidu. Maršrutas Alytas-Varėnos geležinkelis įdomus ne tik vietiniams dviračių turistams – Europoje tikrai nemaža po svečias šalis keliaujančių istorijos fanatikų.

 

„Svarbiausia – ne nulėkti į Varėną, o susipažinti su geležinkelio linijos tuneliais ir pastatais, pamatyti nykstančią (ir griaunamą) istoriją, pasigrožėti apylinkėmis, bent trumpam pamiršti automobilius“, – sako projekto autoriai.

 

Geležinkelio atšakos istorijoje – dar daug baltų dėmių

 

Prieš gerą dešimtmetį uždaryto ir išardyto geležinkelio vietoje per Alytų šiandien vingiuoja pėsčiųjų ir dviračių takas (dar vadinamas Sveikatos taku), teikiantis naudą miestelėnų sveikatai, bet keliantis grėsmę, kad ateinančios kartos nieko nežinos apie šį technikos paveldo objektą. Kodėl bėgių vietoje neatsirado nė mažiausio stendo, geležinkelio istoriją menančios lentelės ar kokio stilingo atributo? Klausimas nedavė ramybės dviem alytiškiams, kol tapo kūnu – interneto svetaine www.olitaorany.projektas.lt, kurioje kaupiama ir sisteminama medžiaga apie geležinkelio magistralę Sankt Peterburgas-Varšuva ir jo atšaką Alytus-Varėna. Istorinės fotografijos, antikvariniai daiktai, pagaliau žmonių prisiminimai, saugomi diktofono įrašuose, kataloguojami iš įvairių dokumentų, – nemaža dalimi visa tai yra tiesiog pasakojimas apie Alytaus praeitį.

Leonas ir Deividas neabejoja: už savo istoriją Dzūkijos sostinė visų pirma turėtų būti dėkinga ne Magdeburgo teisėms, o… geležinkeliui.

Raudonplytės kareivinės, stačiatikių cerkvė, bulvarai – XIX a. pabaigoje Alytuje išdygusio karinio miestelio įspūdis turėjo būti pribloškiamas „bakūžių” kontekste. Alytaus-Varėnos atšakos istorijoje iki šiol galima rasti nemažai baltų dėmių, kurias užpildantys faktai ir mitai teikia peno vaizduotei.

 

Galvos skausmas – paveldas

 

Vienas projekto iniciatorių L.Žukauskas puoselėja sumanymą susukti filmą apie kelionę Alytaus-Varėnos geležinkeliu, kuriame norėtų atkreipti alytiškių dėmesį ir į jo dabartį: senoji geležinkelio stotis sugriuvusi, pylimo galai apaugę medžiais, tilto (geležinkelio tiltas per Nemuną, rusų inžinierių pasididžiavimas, buvo atidarytas 1899 metais ir susprogdintas 1915-aisiais) atramų pro brūzgynus nematyti net plaukiant Nemunu.

Istorijos griuvimas (ir griovimas) toks spartus, kad filmą reikia pradėti jau šiandien.

 

2009-ųjų pabaigoje į respublikinį kultūros paveldo registrą įtrauktos Alytaus geležinkelio tilto liekanos, kaip paveldo objektui joms užtikrinama valstybės teisinė apsauga.

 

Tačiau taip pasisekė ne visiems geležinkelio istorijos liudininkams. Atšakoje Alytus-Varėna yra per 20 objektų, tačiau „reabilituotas”, tai yra įrašytas į kultūros paveldo sąrašą (be geležinkelio tilto atramų) tik vienas – šalia Varėnos esanti Artilerijos stotis. Kai kuriuos jau ištiko negailestingas likimas: praėjusią vasarą, rekonstruojant Naująją gatvę, sunaikinta akmeninė bevardžio upelio pralaida buvusio geležinkelio ruože, pastaruoju metu tarnavusi alytiškiams kaip perėja pėsčiųjų ir dviračių taku. Dar paskutiniame XIX a. dešimtmetyje geležinkelio reikmėms pastatyta šimtametė pralaida – istorijos reliktas, be gailesčio paaukotas europinių lėšų įsavinimui, sulaukė alytiškių užtarimo. Jos akmenis pavyko išsaugoti, tikėtasi juos panaudoti naujo pėsčiųjų ir dviračių tilto per Nemuną statybai, tačiau ji atidėta dėl lėšų stygiaus.

 

Dzūkijos sostinę populiarina privati iniciatyva

 

Tradicinis dviratininkų traukinys – tiesiog puiki proga papasakoti šio tilto ir viso geležinkelio – svarbios Alytaus istorijos dalies – faktus ir legendas, sukurti traukos objektą. Kiekvieną pavasarį į žygį išvyksta apie pusė šimto dalyvių, nemaža dalis jų – miesto svečiai. Pats žygis, kuris vyks jau septintą kartą, yra privati iniciatyva.

 

Geležinkelio Olita-Orany administracija linki Jums malonios kelionės!Istorinį pažintinį žygį išvykstame rytoj, gegužės 7 dieną, 8.32 val. iš Alytaus senosios geležinkelio stoties (gardino g. 14)

 

Kultūros puslapį „Slenksčiai” remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas