Pastabos

Šiandien dar kartą įsikėliau dviratį į traukinį, važiuojantį link Naujosios Vilnios. Nors pradinis planas buvo važiuoti iki galutinės stotelės, bet aplinkybės (namuose palikta piniginė) privertė išlipti pirmojoje stotelėje – Pavilnyje. Ir labai gerai, kad ten išlipau, nes ko ten važinėtis po tą Vilniaus Krymą-Charkovą, kai ir Pavilnio miškuose yra ką pamatyti. Pavilnio stotelėje atsigėręs arbatos

[iframe src=”http://www.gpsies.com/mapOnly.do?fileId=ggvunvizutekzrby” width=”600″ height=”400″ frameborder=”0″ scrolling=”no” marginheight=”0″ marginwidth=”0″] Apie gražuolius Valãkampius dažnai girdėdavau dar vaikystėje, kai mano dviračio ratai net nebuvo lietę Vilniaus grindinių ir žvyrkelių. Jau nuo seno vilniečiai mėgdavo čia lankytis bei geru žodžiu apie šią vietovę atsiliepti. Ir ne veltui. Tikrai yra čia kur akis ir dviratį paganyti. Kaip jau yra įprasta šiais laikais, kiekvieną

[iframe src=”http://www.gpsies.com/mapOnly.do?fileId=fezitoyunwujoyoq” width=”600″ height=”400″ frameborder=”0″ scrolling=”no” marginheight=”0″ marginwidth=”0″] Atgailaudamas, jog paskutiniame prieš šiuo metu aprašomą maršrutą mano mintame žygyje be bilieto patekau į Kairėnų botanikos sodą, nusprendžiau keliauti keliais Vilniaus Jeruzalės Kalvarijose. Kad nuodėmė būtų man atleista nedelsiant, keliauti keliais į Jeruzalę pradėjau iš karto ten, kur prasidėjo/baigėsi nelegalusis Kairėnų botanikos sodo maršrutas, taip pat, kur gali prasidėti/baigtis