{"id":1066,"date":"2013-02-18T12:58:39","date_gmt":"2013-02-18T10:58:39","guid":{"rendered":"http:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/?page_id=1066"},"modified":"2019-05-09T16:24:38","modified_gmt":"2019-05-09T13:24:38","slug":"varniu-regioninis-parkas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/varniu-regioninis-parkas\/","title":{"rendered":"Varni\u0173 Regioninis Parkas"},"content":{"rendered":"

\n\thttp:\/\/www.varniuparkas.lt\/view.php?id=informacija&sbid=358<\/a>\n<\/p>\n

\n\tVarni\u0173 regioninio parko IŠSKIRTIN\u0116 VERT\u0116<\/strong>\n<\/p>\n

\n\tVarni\u0173 regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios \u017demaitijos dalis su aukš\u010diausiomis kalvomis, L\u016bksto – Bir\u017eulio e\u017eer\u0173 duburiu. Pasak prof. \u010ceslovo Kudabos „<\/em>Pa\u010diame \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s viduryje aukšta, kalvota. \u010cia susib\u016br\u0117 netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. \u017demai\u010di\u0173 aukštuma nuo šeš\u0117li\u0173 vakare išrodo kiek panaši \u012f did\u017eiul\u012f l\u0117kšt\u0105 piliakaln\u012f. Ir staiga… \u010cia, aukštai, kur p\u016bpso visi medv\u0117galiai, girg\u017ed\u016bt\u0117s ir spr\u016bd\u0117s, randi erdv\u0173 paviršiaus \u012fdubim\u0105. Tai did\u017eioji Varni\u0173 loma. Ypatinga \u010dia".<\/em>\n<\/p>\n

\n\tKraštovaizdis.<\/strong> Varni\u0173 regioninis parkas tarsi mil\u017einiškas, aukštai iškil\u0119s duburys, kurio kraštus supa \u012fsp\u016bdingi kalvynai, kalvos, o \u012fdubimas – did\u017eioji Varni\u0173 loma. Joje telkšo Parše\u017eerio, L\u016bksto, Stervo, Bir\u017eulio e\u017eerai. \n<\/p>\n

\n\tNegyvoji gamta.<\/strong> Aukš\u010diausias \u017demaitijos kalnas – Medv\u0117galis, \u017eemai\u010di\u0173 kaln\u0173 karalien\u0117 – Šatrija. \u010cia prasideda did\u017eiosios \u017demaitijos up\u0117s – Venta, Virvyt\u0117, Minija, Kra\u017eant\u0117, Akmena. Did\u017eiausias nat\u016bralus \u017demaitijos e\u017eeras – L\u016bkstas išmetantis gintar\u0105.\n<\/p>\n

\n\tGyvoji gamta. <\/strong>Did\u017eiul\u0117ms e\u017eer\u0173 pakran\u010di\u0173 klampyn\u0117ms, pelk\u0117ms ir pelkut\u0117ms, miškams, vingiuot\u0173 upeli\u0173 sl\u0117niams bei pievoms b\u016bdinga didel\u0117 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 \u012fvairov\u0117. Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 nendri\u0173 ir meld\u0173 s\u0105\u017ealynai, aplinkiniai pelkynai nuo seno laikomi viena turtingiausi\u0173 paukš\u010diais viet\u0173 Lietuvoje. Parke gausu ret\u0173 r\u016bši\u0173 augal\u0173 – sibirini\u0173 vilkdalgi\u0173, lieknini\u0173 ber\u017e\u0173, \u012fvairi\u0173 gegu\u017eraibini\u0173, Saloto e\u017eere slepiasi e\u017eerin\u0117s slepišer\u0117s. \u010ciaprieglobst\u012f randa: retieji vabzd\u017eiai – machaonai, juodieji apolonai, auksuotosios šaškyt\u0117s; paukš\u010diai – didieji baubliai, juodosios \u017euv\u0117dros, did\u017eiosios kuolingos, švyg\u017edos, grie\u017el\u0117s; \u017einduoliai – šermuon\u0117liai, \u016bdros, bried\u017eiai. \n<\/p>\n

\n\tK<\/strong>ult\u016bros paveldas. <\/strong>Pasigro\u017e\u0117ti piliakalni\u0173 didybe, nuo j\u0173 g\u0117r\u0117tis svaiginan\u010diais \u017demaitijos krašto toliais, kvie\u010dia Medv\u0117galio, Šatrijos, Spr\u016bd\u0117s, Moterai\u010dio, Bilioni\u0173, Paršpilio piliakalniai. Šalia pastarojo, Sietuvos up\u0117s pelkynuose, slepiasi senovinis slaptas, akmenimis gr\u012fstas kelias per pelkes – k\u016blgrinda. Bir\u017eulio e\u017eero aplinkoje galima atsekti m\u016bs\u0173 tautos priešistor\u0119. Tai liudija archeolog\u0173 radiniai, siekiantys net 10 t\u016bkst. m. pr. Kr. Anot archeolog\u0173, \u010dia Baltiškosios kult\u016bros lopšys. Spigino rage rasti kapai yra seniausi akmens am\u017eiaus \u017emoni\u0173 – med\u017eiotoj\u0173 ir \u017evej\u0173 kapai Lietuvoje ir vieni seniausi\u0173 Ryt\u0173 Pabaltijyje. Garsi\u0105 istorij\u0105 mena Varni\u0173 miestas, Luok\u0117s miestelis, Pavanden\u0117s kraštas, Po\u017eer\u0117, medinis Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras.\n<\/p>\n

\n\tIšskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenyb\u0117s. <\/strong>1417 m. po \u017demaitijos krikšto \u012fkurta Medinink\u0173 vyskupija išliko iki XIX a. antros pus\u0117s. \u010cia 1599 m. lietuvi\u0173 kalba atgim\u0117 Mikalojaus Daukšos Vujeko „Postil\u0117". \u017demai\u010di\u0173 Vyskupas M. Valan\u010dius Varniuose sutelk\u0117 iškiliausias to laikme\u010dio kult\u016bros asmenybes, r\u016bpinosi lietuviškos spaudos leidyba, platinimu, prad\u0117jo blaivyst\u0117s s\u0105j\u016bd\u012f. Gulb\u0117s – \u017eymaus lietuvi\u0173 tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto V\u0117liaus (1938 – 1996) gimtin\u0117. Jo d\u0117ka mus pasiek\u0117 apie 30 000 lietuvi\u0173 tautosakos k\u016brini\u0173.\n<\/p>\n

\n\tPa\u017einimo ir lankymo galimyb\u0117s<\/strong>:\n<\/p>\n

\n\t·       Debesn\u0173 botaninis takas\n<\/p>\n

\n\t·       Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas, Aukštagir\u0117s ap\u017evalgos bokštas\n<\/p>\n

\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas\n<\/p>\n

\n\t·       Sietuvos k\u016blgrinda\n<\/p>\n

\n\t·       Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis takas\n<\/p>\n

\n\t·       Spigino rago takas\n<\/p>\n

\n\t·       Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas\n<\/p>\n

\n\t·       Parše\u017eerio pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takas\n<\/p>\n

\n\t·       L\u016bksto gintar\u0173 takas\n<\/p>\n

\n\t·       \u017d\u0105s\u016bgalos dviratinink\u0173 trasa\n<\/p>\n

\n\t·       Bilioni\u0173, Paršpilio, Spr\u016bd\u0117s, Šatrijos piliakalniai\n<\/p>\n

\n\t·       Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras ir etnografinis muziejus\n<\/p>\n

\n\t·       Pavanden\u0117s alkakalnis (Sklepkalnis)\n<\/p>\n

\n\t·       \u017demai\u010di\u0173 Vyskupyst\u0117s muziejus\n<\/p>\n

\n\t·       Varni\u0173 katedra, DK Vytauto par\u0117dymu statyta Šv. Aleksandro ba\u017eny\u010dia\n<\/p>\n

\n\t \n<\/p>\n

\n\tSvarbiausi per 20-t\u012f nuveikti darbai<\/strong>\n<\/p>\n

\n\t \n<\/p>\n

\n\t1997 m. \u012fsteigta regioninio parko direkcija. Direktor\u0117 Irena Zimblien\u0117\n<\/p>\n

\n\t1996 m. ir 2001 m. Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintas regioninio parko rib\u0173 planas\n<\/p>\n

\n\t2006 m. aplinkos ministro nutarimu patvirtintas tvarkymo planas\n<\/p>\n

\n\t \n<\/p>\n

\n\t\u012erengta<\/em><\/strong>:\n<\/p>\n

\n\t·       Varni\u0173 regioninio parko Lankytoj\u0173 centras su vidaus ekspozicija (tema: „Septyni keliai iš Varni\u0173")\n<\/p>\n

\n\t·       Lauko informacin\u0117 sistema\n<\/p>\n

\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas ir Spr\u016bd\u0117s piliakalnis (pritaikyti lankymui)\n<\/p>\n

\n\t·       Ap\u017evalgos bokštas ant Aukštagir\u0117s kalno (aukštis 14 m)\n<\/p>\n

\n\t·       3 maršrutai dviratininkams: Aukštagir\u0117s takas (23 km), \u017d\u0105s\u016bgalos takas (32 km, sutrumpintas – 20 km)\n<\/p>\n

\n\t·       7 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takai: Aukštagir\u0117s (23), Debesn\u0173 (1,7 km), Jomant\u0173 (4 km), Parše\u017eerio (14 km), Spigino (1 km) Gintar\u0173 (1 km), Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis (1,3 km)\n<\/p>\n

\n\t·       Paukš\u010di\u0173 steb\u0117jimo bokšteliai prie Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 bei Debesn\u0173 pelk\u0117je\n<\/p>\n

\n\t \n<\/p>\n

\n\tSvarbiausi leidiniai<\/em><\/strong>:\n<\/p>\n

\n\t·       Lankstinukas „Varni\u0173 regioninis parkas"\n<\/p>\n

\n\t·       Knygut\u0117 „Bir\u017euv\u0117nai"\n<\/p>\n

\n\t·       Kino filmas apie Varni\u0173 regionin\u012f park\u0105 „Ypatinga \u010dia"\n<\/p>\n

\n\t·       Teminiai lankstinukai „Debesn\u0173 botaninis takas", „Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas", „Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas", „Baltiškosios kult\u016bros lopšys"\n<\/p>\n

\n\t \n<\/p>\n

\n\tOrganizuojami kasmetiniai renginiai<\/em><\/strong>:\n<\/p>\n

\n\t·       Pelki\u0173 ir \u017dem\u0117s dien\u0173 pamin\u0117jimai, Paukš\u010di\u0173 palydos\n<\/p>\n

\n\t·       U\u017egav\u0117n\u0117s\n<\/p>\n

\n\t·       Balt\u0173 vienyb\u0117s diena, Lau\u017e\u0173 s\u0105šauka ant piliakalni\u0173\n<\/p>\n

\n\t·       Tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys"\n<\/p>\n

\n\t·       Medv\u0117galio men\u0173 festivalis<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.varniuparkas.lt\/view.php?id=informacija&sbid=358 Varni\u0173 regioninio parko IŠSKIRTIN\u0116 VERT\u0116 Varni\u0173 regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios \u017demaitijos dalis su aukš\u010diausiomis kalvomis, L\u016bksto – Bir\u017eulio e\u017eer\u0173 duburiu. Pasak prof. \u010ceslovo Kudabos „Pa\u010diame \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s viduryje aukšta, kalvota. \u010cia susib\u016br\u0117 netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. \u017demai\u010di\u0173 aukštuma nuo šeš\u0117li\u0173 vakare išrodo kiek panaši \u012f did\u017eiul\u012f l\u0117kšt\u0105 piliakaln\u012f. Ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"site-sidebar-layout":"default","site-content-layout":"","ast-site-content-layout":"default","site-content-style":"default","site-sidebar-style":"default","ast-global-header-display":"","ast-banner-title-visibility":"","ast-main-header-display":"","ast-hfb-above-header-display":"","ast-hfb-below-header-display":"","ast-hfb-mobile-header-display":"","site-post-title":"","ast-breadcrumbs-content":"","ast-featured-img":"","footer-sml-layout":"","ast-disable-related-posts":"","theme-transparent-header-meta":"","adv-header-id-meta":"","stick-header-meta":"","header-above-stick-meta":"","header-main-stick-meta":"","header-below-stick-meta":"","astra-migrate-meta-layouts":"default","ast-page-background-enabled":"default","ast-page-background-meta":{"desktop":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"ast-content-background-meta":{"desktop":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"tablet":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""},"mobile":{"background-color":"var(--ast-global-color-5)","background-image":"","background-repeat":"repeat","background-position":"center center","background-size":"auto","background-attachment":"scroll","background-type":"","background-media":"","overlay-type":"","overlay-color":"","overlay-opacity":"","overlay-gradient":""}},"footnotes":"","_links_to":"","_links_to_target":""},"categories":[86],"tags":[],"featured_image_src":"","blog_images":{"medium":"","large":""},"ams_acf":[],"blocks":[{"blockName":null,"attrs":[],"innerBlocks":[],"innerHTML":"

\r\n\thttp:\/\/www.varniuparkas.lt\/view.php?id=informacija&sbid=358<\/a>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tVarni\u0173 regioninio parko IŠSKIRTIN\u0116 VERT\u0116<\/strong>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tVarni\u0173 regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios \u017demaitijos dalis su aukš\u010diausiomis kalvomis, L\u016bksto – Bir\u017eulio e\u017eer\u0173 duburiu. Pasak prof. \u010ceslovo Kudabos „<\/em>Pa\u010diame \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s viduryje aukšta, kalvota. \u010cia susib\u016br\u0117 netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. \u017demai\u010di\u0173 aukštuma nuo šeš\u0117li\u0173 vakare išrodo kiek panaši \u012f did\u017eiul\u012f l\u0117kšt\u0105 piliakaln\u012f. Ir staiga... \u010cia, aukštai, kur p\u016bpso visi medv\u0117galiai, girg\u017ed\u016bt\u0117s ir spr\u016bd\u0117s, randi erdv\u0173 paviršiaus \u012fdubim\u0105. Tai did\u017eioji Varni\u0173 loma. Ypatinga \u010dia".<\/em>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tKraštovaizdis.<\/strong> Varni\u0173 regioninis parkas tarsi mil\u017einiškas, aukštai iškil\u0119s duburys, kurio kraštus supa \u012fsp\u016bdingi kalvynai, kalvos, o \u012fdubimas – did\u017eioji Varni\u0173 loma. Joje telkšo Parše\u017eerio, L\u016bksto, Stervo, Bir\u017eulio e\u017eerai. \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tNegyvoji gamta.<\/strong> Aukš\u010diausias \u017demaitijos kalnas – Medv\u0117galis, \u017eemai\u010di\u0173 kaln\u0173 karalien\u0117 – Šatrija. \u010cia prasideda did\u017eiosios \u017demaitijos up\u0117s – Venta, Virvyt\u0117, Minija, Kra\u017eant\u0117, Akmena. Did\u017eiausias nat\u016bralus \u017demaitijos e\u017eeras – L\u016bkstas išmetantis gintar\u0105.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tGyvoji gamta. <\/strong>Did\u017eiul\u0117ms e\u017eer\u0173 pakran\u010di\u0173 klampyn\u0117ms, pelk\u0117ms ir pelkut\u0117ms, miškams, vingiuot\u0173 upeli\u0173 sl\u0117niams bei pievoms b\u016bdinga didel\u0117 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 \u012fvairov\u0117. Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 nendri\u0173 ir meld\u0173 s\u0105\u017ealynai, aplinkiniai pelkynai nuo seno laikomi viena turtingiausi\u0173 paukš\u010diais viet\u0173 Lietuvoje. Parke gausu ret\u0173 r\u016bši\u0173 augal\u0173 – sibirini\u0173 vilkdalgi\u0173, lieknini\u0173 ber\u017e\u0173, \u012fvairi\u0173 gegu\u017eraibini\u0173, Saloto e\u017eere slepiasi e\u017eerin\u0117s slepišer\u0117s. \u010ciaprieglobst\u012f randa: retieji vabzd\u017eiai – machaonai, juodieji apolonai, auksuotosios šaškyt\u0117s; paukš\u010diai – didieji baubliai, juodosios \u017euv\u0117dros, did\u017eiosios kuolingos, švyg\u017edos, grie\u017el\u0117s; \u017einduoliai – šermuon\u0117liai, \u016bdros, bried\u017eiai. \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tK<\/strong>ult\u016bros paveldas. <\/strong>Pasigro\u017e\u0117ti piliakalni\u0173 didybe, nuo j\u0173 g\u0117r\u0117tis svaiginan\u010diais \u017demaitijos krašto toliais, kvie\u010dia Medv\u0117galio, Šatrijos, Spr\u016bd\u0117s, Moterai\u010dio, Bilioni\u0173, Paršpilio piliakalniai. Šalia pastarojo, Sietuvos up\u0117s pelkynuose, slepiasi senovinis slaptas, akmenimis gr\u012fstas kelias per pelkes – k\u016blgrinda. Bir\u017eulio e\u017eero aplinkoje galima atsekti m\u016bs\u0173 tautos priešistor\u0119. Tai liudija archeolog\u0173 radiniai, siekiantys net 10 t\u016bkst. m. pr. Kr. Anot archeolog\u0173, \u010dia Baltiškosios kult\u016bros lopšys. Spigino rage rasti kapai yra seniausi akmens am\u017eiaus \u017emoni\u0173 – med\u017eiotoj\u0173 ir \u017evej\u0173 kapai Lietuvoje ir vieni seniausi\u0173 Ryt\u0173 Pabaltijyje. Garsi\u0105 istorij\u0105 mena Varni\u0173 miestas, Luok\u0117s miestelis, Pavanden\u0117s kraštas, Po\u017eer\u0117, medinis Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tIšskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenyb\u0117s. <\/strong>1417 m. po \u017demaitijos krikšto \u012fkurta Medinink\u0173 vyskupija išliko iki XIX a. antros pus\u0117s. \u010cia 1599 m. lietuvi\u0173 kalba atgim\u0117 Mikalojaus Daukšos Vujeko „Postil\u0117". \u017demai\u010di\u0173 Vyskupas M. Valan\u010dius Varniuose sutelk\u0117 iškiliausias to laikme\u010dio kult\u016bros asmenybes, r\u016bpinosi lietuviškos spaudos leidyba, platinimu, prad\u0117jo blaivyst\u0117s s\u0105j\u016bd\u012f. Gulb\u0117s – \u017eymaus lietuvi\u0173 tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto V\u0117liaus (1938 – 1996) gimtin\u0117. Jo d\u0117ka mus pasiek\u0117 apie 30 000 lietuvi\u0173 tautosakos k\u016brini\u0173.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tPa\u017einimo ir lankymo galimyb\u0117s<\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Debesn\u0173 botaninis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas, Aukštagir\u0117s ap\u017evalgos bokštas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Sietuvos k\u016blgrinda\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Spigino rago takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Parše\u017eerio pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       L\u016bksto gintar\u0173 takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       \u017d\u0105s\u016bgalos dviratinink\u0173 trasa\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Bilioni\u0173, Paršpilio, Spr\u016bd\u0117s, Šatrijos piliakalniai\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras ir etnografinis muziejus\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Pavanden\u0117s alkakalnis (Sklepkalnis)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       \u017demai\u010di\u0173 Vyskupyst\u0117s muziejus\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Varni\u0173 katedra, DK Vytauto par\u0117dymu statyta Šv. Aleksandro ba\u017eny\u010dia\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tSvarbiausi per 20-t\u012f nuveikti darbai<\/strong>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t1997 m. \u012fsteigta regioninio parko direkcija. Direktor\u0117 Irena Zimblien\u0117\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t1996 m. ir 2001 m. Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintas regioninio parko rib\u0173 planas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t2006 m. aplinkos ministro nutarimu patvirtintas tvarkymo planas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t\u012erengta<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Varni\u0173 regioninio parko Lankytoj\u0173 centras su vidaus ekspozicija (tema: „Septyni keliai iš Varni\u0173")\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Lauko informacin\u0117 sistema\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas ir Spr\u016bd\u0117s piliakalnis (pritaikyti lankymui)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Ap\u017evalgos bokštas ant Aukštagir\u0117s kalno (aukštis 14 m)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       3 maršrutai dviratininkams: Aukštagir\u0117s takas (23 km), \u017d\u0105s\u016bgalos takas (32 km, sutrumpintas – 20 km)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       7 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takai: Aukštagir\u0117s (23), Debesn\u0173 (1,7 km), Jomant\u0173 (4 km), Parše\u017eerio (14 km), Spigino (1 km) Gintar\u0173 (1 km), Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis (1,3 km)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Paukš\u010di\u0173 steb\u0117jimo bokšteliai prie Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 bei Debesn\u0173 pelk\u0117je\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tSvarbiausi leidiniai<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Lankstinukas „Varni\u0173 regioninis parkas"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Knygut\u0117 „Bir\u017euv\u0117nai"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Kino filmas apie Varni\u0173 regionin\u012f park\u0105 „Ypatinga \u010dia"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Teminiai lankstinukai „Debesn\u0173 botaninis takas", „Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas", „Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas", „Baltiškosios kult\u016bros lopšys"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tOrganizuojami kasmetiniai renginiai<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Pelki\u0173 ir \u017dem\u0117s dien\u0173 pamin\u0117jimai, Paukš\u010di\u0173 palydos\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       U\u017egav\u0117n\u0117s\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Balt\u0173 vienyb\u0117s diena, Lau\u017e\u0173 s\u0105šauka ant piliakalni\u0173\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio men\u0173 festivalis\r\n<\/p>\r\n","innerContent":["

\r\n\thttp:\/\/www.varniuparkas.lt\/view.php?id=informacija&sbid=358<\/a>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tVarni\u0173 regioninio parko IŠSKIRTIN\u0116 VERT\u0116<\/strong>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tVarni\u0173 regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios \u017demaitijos dalis su aukš\u010diausiomis kalvomis, L\u016bksto – Bir\u017eulio e\u017eer\u0173 duburiu. Pasak prof. \u010ceslovo Kudabos „<\/em>Pa\u010diame \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s viduryje aukšta, kalvota. \u010cia susib\u016br\u0117 netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. \u017demai\u010di\u0173 aukštuma nuo šeš\u0117li\u0173 vakare išrodo kiek panaši \u012f did\u017eiul\u012f l\u0117kšt\u0105 piliakaln\u012f. Ir staiga... \u010cia, aukštai, kur p\u016bpso visi medv\u0117galiai, girg\u017ed\u016bt\u0117s ir spr\u016bd\u0117s, randi erdv\u0173 paviršiaus \u012fdubim\u0105. Tai did\u017eioji Varni\u0173 loma. Ypatinga \u010dia".<\/em>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tKraštovaizdis.<\/strong> Varni\u0173 regioninis parkas tarsi mil\u017einiškas, aukštai iškil\u0119s duburys, kurio kraštus supa \u012fsp\u016bdingi kalvynai, kalvos, o \u012fdubimas – did\u017eioji Varni\u0173 loma. Joje telkšo Parše\u017eerio, L\u016bksto, Stervo, Bir\u017eulio e\u017eerai. \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tNegyvoji gamta.<\/strong> Aukš\u010diausias \u017demaitijos kalnas – Medv\u0117galis, \u017eemai\u010di\u0173 kaln\u0173 karalien\u0117 – Šatrija. \u010cia prasideda did\u017eiosios \u017demaitijos up\u0117s – Venta, Virvyt\u0117, Minija, Kra\u017eant\u0117, Akmena. Did\u017eiausias nat\u016bralus \u017demaitijos e\u017eeras – L\u016bkstas išmetantis gintar\u0105.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tGyvoji gamta. <\/strong>Did\u017eiul\u0117ms e\u017eer\u0173 pakran\u010di\u0173 klampyn\u0117ms, pelk\u0117ms ir pelkut\u0117ms, miškams, vingiuot\u0173 upeli\u0173 sl\u0117niams bei pievoms b\u016bdinga didel\u0117 augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 \u012fvairov\u0117. Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 nendri\u0173 ir meld\u0173 s\u0105\u017ealynai, aplinkiniai pelkynai nuo seno laikomi viena turtingiausi\u0173 paukš\u010diais viet\u0173 Lietuvoje. Parke gausu ret\u0173 r\u016bši\u0173 augal\u0173 – sibirini\u0173 vilkdalgi\u0173, lieknini\u0173 ber\u017e\u0173, \u012fvairi\u0173 gegu\u017eraibini\u0173, Saloto e\u017eere slepiasi e\u017eerin\u0117s slepišer\u0117s. \u010ciaprieglobst\u012f randa: retieji vabzd\u017eiai – machaonai, juodieji apolonai, auksuotosios šaškyt\u0117s; paukš\u010diai – didieji baubliai, juodosios \u017euv\u0117dros, did\u017eiosios kuolingos, švyg\u017edos, grie\u017el\u0117s; \u017einduoliai – šermuon\u0117liai, \u016bdros, bried\u017eiai. \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tK<\/strong>ult\u016bros paveldas. <\/strong>Pasigro\u017e\u0117ti piliakalni\u0173 didybe, nuo j\u0173 g\u0117r\u0117tis svaiginan\u010diais \u017demaitijos krašto toliais, kvie\u010dia Medv\u0117galio, Šatrijos, Spr\u016bd\u0117s, Moterai\u010dio, Bilioni\u0173, Paršpilio piliakalniai. Šalia pastarojo, Sietuvos up\u0117s pelkynuose, slepiasi senovinis slaptas, akmenimis gr\u012fstas kelias per pelkes – k\u016blgrinda. Bir\u017eulio e\u017eero aplinkoje galima atsekti m\u016bs\u0173 tautos priešistor\u0119. Tai liudija archeolog\u0173 radiniai, siekiantys net 10 t\u016bkst. m. pr. Kr. Anot archeolog\u0173, \u010dia Baltiškosios kult\u016bros lopšys. Spigino rage rasti kapai yra seniausi akmens am\u017eiaus \u017emoni\u0173 – med\u017eiotoj\u0173 ir \u017evej\u0173 kapai Lietuvoje ir vieni seniausi\u0173 Ryt\u0173 Pabaltijyje. Garsi\u0105 istorij\u0105 mena Varni\u0173 miestas, Luok\u0117s miestelis, Pavanden\u0117s kraštas, Po\u017eer\u0117, medinis Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tIšskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenyb\u0117s. <\/strong>1417 m. po \u017demaitijos krikšto \u012fkurta Medinink\u0173 vyskupija išliko iki XIX a. antros pus\u0117s. \u010cia 1599 m. lietuvi\u0173 kalba atgim\u0117 Mikalojaus Daukšos Vujeko „Postil\u0117". \u017demai\u010di\u0173 Vyskupas M. Valan\u010dius Varniuose sutelk\u0117 iškiliausias to laikme\u010dio kult\u016bros asmenybes, r\u016bpinosi lietuviškos spaudos leidyba, platinimu, prad\u0117jo blaivyst\u0117s s\u0105j\u016bd\u012f. Gulb\u0117s – \u017eymaus lietuvi\u0173 tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto V\u0117liaus (1938 – 1996) gimtin\u0117. Jo d\u0117ka mus pasiek\u0117 apie 30 000 lietuvi\u0173 tautosakos k\u016brini\u0173.\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tPa\u017einimo ir lankymo galimyb\u0117s<\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Debesn\u0173 botaninis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas, Aukštagir\u0117s ap\u017evalgos bokštas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Sietuvos k\u016blgrinda\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Spigino rago takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Parše\u017eerio pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       L\u016bksto gintar\u0173 takas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       \u017d\u0105s\u016bgalos dviratinink\u0173 trasa\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Bilioni\u0173, Paršpilio, Spr\u016bd\u0117s, Šatrijos piliakalniai\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Bir\u017euv\u0117n\u0173 dvaras ir etnografinis muziejus\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Pavanden\u0117s alkakalnis (Sklepkalnis)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       \u017demai\u010di\u0173 Vyskupyst\u0117s muziejus\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Varni\u0173 katedra, DK Vytauto par\u0117dymu statyta Šv. Aleksandro ba\u017eny\u010dia\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tSvarbiausi per 20-t\u012f nuveikti darbai<\/strong>\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t1997 m. \u012fsteigta regioninio parko direkcija. Direktor\u0117 Irena Zimblien\u0117\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t1996 m. ir 2001 m. Vyriausyb\u0117s nutarimu patvirtintas regioninio parko rib\u0173 planas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t2006 m. aplinkos ministro nutarimu patvirtintas tvarkymo planas\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t\u012erengta<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Varni\u0173 regioninio parko Lankytoj\u0173 centras su vidaus ekspozicija (tema: „Septyni keliai iš Varni\u0173")\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Lauko informacin\u0117 sistema\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio archeologinis kompleksas ir Spr\u016bd\u0117s piliakalnis (pritaikyti lankymui)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Ap\u017evalgos bokštas ant Aukštagir\u0117s kalno (aukštis 14 m)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       3 maršrutai dviratininkams: Aukštagir\u0117s takas (23 km), \u017d\u0105s\u016bgalos takas (32 km, sutrumpintas – 20 km)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       7 p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 takai: Aukštagir\u0117s (23), Debesn\u0173 (1,7 km), Jomant\u0173 (4 km), Parše\u017eerio (14 km), Spigino (1 km) Gintar\u0173 (1 km), Vemb\u016bt\u0173 istorinis – mitologinis (1,3 km)\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Paukš\u010di\u0173 steb\u0117jimo bokšteliai prie Bir\u017eulio ir Stervo e\u017eer\u0173 bei Debesn\u0173 pelk\u0117je\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tSvarbiausi leidiniai<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Lankstinukas „Varni\u0173 regioninis parkas"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Knygut\u0117 „Bir\u017euv\u0117nai"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Kino filmas apie Varni\u0173 regionin\u012f park\u0105 „Ypatinga \u010dia"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Teminiai lankstinukai „Debesn\u0173 botaninis takas", „Aukštagir\u0117s pa\u017eintinis p\u0117s\u010di\u0173j\u0173 – dviratinink\u0173 takas", „Jomant\u0173 miško pa\u017eintinis takas", „Baltiškosios kult\u016bros lopšys"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t \r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\tOrganizuojami kasmetiniai renginiai<\/em><\/strong>:\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Pelki\u0173 ir \u017dem\u0117s dien\u0173 pamin\u0117jimai, Paukš\u010di\u0173 palydos\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       U\u017egav\u0117n\u0117s\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Balt\u0173 vienyb\u0117s diena, Lau\u017e\u0173 s\u0105šauka ant piliakalni\u0173\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys"\r\n<\/p>\r\n\r\n

\r\n\t·       Medv\u0117galio men\u0173 festivalis\r\n<\/p>\r\n"]}],"pwapp_after_post_content":null,"pwapp_before_post_content":null,"androapp_header":null,"pwapp_author":{"ID":1,"name":"admin","slug":"admin"},"pwapp_terms":{"category":[{"term_id":86,"name":"zemaitija","slug":"zemaitija","term_group":0,"term_taxonomy_id":5,"taxonomy":"category","description":"","parent":90,"count":10,"filter":"raw","i18n_config":{"name":{"ts":{"lt":"zemaitija"}}},"cat_ID":86,"category_count":10,"category_description":"","cat_name":"zemaitija","category_nicename":"zemaitija","category_parent":90,"ID":86}]},"pwapp_feed_image_dimension_type":null,"pwapp_post_image":null,"share_image":null,"featured_image_showhide":null,"pwapp_excerpt":"

http:\/\/www.varniuparkas.lt\/view.php?id=informacija&sbid=358 Varni\u0173 regioninio parko IŠSKIRTIN\u0116 VERT\u0116 Varni\u0173 regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios \u017demaitijos dalis su aukš\u010diausiomis kalvomis, L\u016bksto – Bir\u017eulio e\u017eer\u0173 duburiu. Pasak prof. \u010ceslovo Kudabos „Pa\u010diame \u017demai\u010di\u0173 \u017eem\u0117s viduryje aukšta, kalvota. \u010cia susib\u016br\u0117 netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. \u017demai\u010di\u0173 aukštuma nuo šeš\u0117li\u0173 vakare išrodo kiek panaši \u012f did\u017eiul\u012f l\u0117kšt\u0105 piliakaln\u012f. Ir […]<\/p>\n","pwapp_title":"Varni\u0173 Regioninis Parkas","androapp_image_list":[],"pwapp_post_content":null,"pwapp_post_content_type":null,"pwapp_preview_type":"excerpt","androapp_failover_post_content_type":"","share_text":"","supercache":"androappsupercache","featured_image":{"url":false},"post_categories":[{"id":86,"count":10,"description":"","name":"zemaitija","slug":"zemaitija","parent":90}],"post_tags":[],"post_author":"admin","post_author_avatar_urls":{"24":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1200e688b817528f69cc83f0d043134f?s=24&d=mm&r=g","48":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1200e688b817528f69cc83f0d043134f?s=48&d=mm&r=g","96":"https:\/\/secure.gravatar.com\/avatar\/1200e688b817528f69cc83f0d043134f?s=96&d=mm&r=g"},"post_comment_count":0,"image":false,"thumb":false,"thumb_medium":false,"images":{"medium_large":false,"1536x1536":false,"2048x2048":false},"post_title":"Varni\u0173 Regioninis Parkas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1066"}],"collection":[{"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1066"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1066\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1079,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1066\/revisions\/1079"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1066"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1066"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/velovilnius.lt\/veloland\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1066"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}