Šaltinis: Jurbarko miesto ir Rajono laikraštis "Mūsų Laikas"
http://www.musulaikas.com/?id=5&nid=1391
LINA JUŠKAITIENĖ
Neliks krūmynų, senų medžių, šiukšlių upėje ir prieigose. Bus nutiesti dviračių takai nuo „Šašlykinės“ iki Lauko gatvės. Vietoj senų gluosnių, drebulių ir krūmynų bus atsodinti spygliuočiai. Būtent tokios permainos laukia Imsrės upės ir jos prieigų. Europos Sąjungos fondų lėšomis 3,5 km plotas palei Imsrę turėtų tapti patraukliu miesto parku miestiečiams ir turistams. Vis dėlto ne visi jurbarkiečiai šiomis permainomis džiaugiasi. Kai kurie jau dabar aprauda nukirstus senus medžius bei gaili iškirstų ievų.
Jurbarkietis Jonas visada pastebi mieste vykstančias permainas. Pastebėjo pokyčius ir prie Imsrės upės. Darbininkai jau kurį laiką Imsrės prieigose kerta medžius, krūmynus. Vyrui ne prie širdies styrantys kelmai. Gaila nukirstų medžių, bet dėl to neliūdi ir nesipiktina. Sveikina permainas. Girdėjęs, kad darbai atliekami pagal projektą.
Pagaliau bus sutvarkyta ne tik panemunė, bet ir Imsrė.
Medžiai ir krūmai Imsrės prieigose kertami ne dėl pavasarinio tvarkymosi vajaus. „Ūkiškai tariant, pirmiausiai išsivalome upelį, krantus, kad turėtume, kur tiesti dviračių takus, įrengti tiltelius, kad paskui nereikėtų medžių iš naujo kirsti. Galiausiai bus atsodinami medžiai ir žolė“, – dviejų projektų esmę atskleidė Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė.
Šiuo metu palei Imsrę vyksta pirmasis projektas „Imsrės upės ekologinės būklės gerinimas“, arba Imsrės valymo ir upės vagos tvarkymo darbai. Šiam pasibaigus prasidės antrasis etapas – Imsrės bei jos prieigų pritaikymas turizmui. Visos šios permainos laukia 3,5 km ploto palei Imsrę – nuo šašlykinės iki Lauko gatvės.
Pirmieji darbai – medžių iškirtimas – jau baigiami. Kertami medžiai ir krūmai tose vietose, kur numatytas dviračių takas. Iškirtus medžius bei krūmynus, numatyta išvalyti Imsrės upę, išvežti šiukšles, sutvirtinti upės krantus tose vietose, kuriose bus įrengti tilteliai, tiesiami dviračių takai bei galiausiai atsodinami medžiai ir žolė.
Jurbarkiečiai gaili „iškirstų“ prisiminimų
Ne visi jurbarkiečiai džiaugiasi darbais palei Imsrę. Urbanistikos skyriaus vedėja G. Gadliauskienė neslepia, kad darbininkams pradėjus kirsti medžius kilo triukšmas. Viena nepatenkinta jurbarkietė „Mūsų laikui“ piktinosi ir apgailestavo, kad iškirtus medžius paimsryje niekada nečiulbės lakštingalos. „Jos mėgsta šabakštynus, kuriuos iškirtus – lakštingalų neliks“, – piktinosi moteris. Jurbarkietis Valentinas gailėjo iškirstų medžių, kurie saugojo brangiausius jo vaikystės prisiminimus. Jis gailisi, kad neliko to medžio, po kuriuo Imsrėje lydekas gaudė. Kita jurbarkietė skundėsi, kad prie Imsrės nebežydės ievos.
„Žmonės pripratę prie tų brūzgynų ir jiems atrodo, kad taip turi būti. Kai siuvama nauja suknelė, tarpiniame variante ji būna negraži, bet paskui geras daiktas. Formuojamas miesto parkas, kuris pasižymi erdvėmis“, – tikino G.Gadliauskienė. Tokių priekaištų ir nusiskundimų ji sulaukusi pati.
G.Gadliauskienė neslepia išgirstanti kaltinimus savavališkumu.
„Mes nieko savavališkai nedarėme. Viskas suderinta su Kauno Aplinkos apsaugos departamentu ir Aplinkos agentūra prie Aplinkos ministerijos. Niekas neturėjo jokių prieštaravimų“, – ramino Urbanistikos skyriaus vedėja. Be to, medžių kirtimo darbus prižiūri kraštovaizdžio architektai Vytautas Sipavičius su žmona iš Kupiškio. Jie apžiūri kiekvieną medį ir pataria, kuriuos kirsti, o kuriuose palikti. G. Gadliauskienė patikino jais pasitikinti. Sipavičiai 2008 metais apdovanoti kaip geriausio upės sutvarkymo projekto autoriai.
„Taip pat sutvarkyta Kupa, tekanti per Kupiškio miestelį. Ten nepaprastai gražu“, – tikino G. Gadliauskienė.
Urbanistikos skyriaus vedėja patikino, kad palei Imsrę auga daugiausiai gluosnių, kurie laikomi menkaverčiais medžiais. Be to, iškirsti senus gluosnius yra ir kitų priežasčių. „Nebuvo prasmės juos palikti. Įsivaizduokite, kad mes įrengiame taką, užsodiname žolę, o medis po metų nulūžta ir sugadina taką“, – sakė ji.
Šie senbuviai jurbarkiečiai piktinosi dėl iškirstų medžių, nes čia nebečiulbės lakštingalos, nežydės ievos, neliks jaunystės prisiminimų
Pirmiau nuties dviračių takus, tada atsodins medžius
Iškirstuose plotuose ilgainiui suvešės spygliuočių gojeliai. Būtent tai numatyta antrajame etape, kurio esmė – paversti Imsrę patrauklia turistams. „Tie pliki iškirsti plotai bus užsodinti medžiais. Formuojamas parkas, o parkas yra takai ir augalai. Atsodinsime medžius – pušis, egles ir kitus želdinius. Bus ir lapuočių gojelių, bet vyraus spygliuočiai“, – patikino G.Gadliauskienė.
Imsrės prieigos medžiais bus apsodintais vėliausiai. Šie darbai numatyti antrojo etapo pabaigoje. Kaip jau minėta, iškirsti nereikalingus medžius. Išvalę Imsrės prieigas darbininkai savo pajėgas nukreips į upę. Bus valoma pati upė bei jos prieigos. Anot G. Gadliauskienės, jau dabar matyti, kad bus darbo.
„Imsrėje matėme primestų padangų. Be to, kai nupjovė krūmokšnius, kurių perbristi negalėjai, pasirodė daug šiukšlių. Viskas bus išvalyta“, – sakė ji.
Šie darbai gali užtrukti, mat Imsrė užšalusi. Galiausiai lauks kiti darbai – upės vagos tvirtinimas. Imsrės vaga bus tvirtinama iš abiejų pusių tose vietose, kuriose numatoma tiesti tiltelius. Taip pat planuojama lauko akmenimis sutvirtinti tas Imsrės vietas, kuriose upė graužia krantus. Planuojame įrengti 12 tiltelių – papildomai aštuonis. Tiesa, nežinia, ar užteks pinigų jiems įrengti. „Galvojame, kad turėtų užtekti“, – sakė G.Gadliauskienė.
Imsrę valo „Jurmelsta“ darbininkai
Imsrę valys bei jos prieigas tvarkys konkursą laimėjusi bendrovė „Jurmelsta“, kuri pasiūlė darbus nudirbti už maždaug 410 tūkst. Lt sumą (su PVM). Konkurse dalyvavo ir „Šilutės polderiai", pasiūlę darbus atlikti už 388 tūkst. Lt (su PVM). Rangos darbų sutarties su ,,Jurmelsta" projektas šiuo metu derinamas su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Projekto biudžete nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma – apie 635 tūkst. Lt, kurių iki 572 tūkst. Lt – iš ES fondų lėšų. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2012 metų rudens. Dviračių takus tiesti, tiltelius įrengti bei medžiais užsodinti Imsrės prieigas numatoma 2011 metais. Kas darys visus šiuos darbus, kol kas neaišku. Konkursas darbams atlikti dar nepaskelbtas.
Kaip atrodo Imsrės prieigos, žiūrėkite FOTOLAIKE.