A.Repšio nuotr. Naujas darbas. Nuteistosios jau mėnuo renka dviračių ratus darbdavių įrengtame ceche.
Dirba dvylika savanorių
Darbo pasiūla pamažu auga ne tik laisvėje, bet ir kalėjime. Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios moterys, iki šiol dienas trumpindavusios siūdamos ar verdamos gintaro karolius, jau mėnuo dirba ir visiškai naują darbą – renka dviračių ratus Šiauliuose esančiai vokiečių valdomai dviračių gamyklai.
Ji savo produkciją eksportuoja į daugelį šalių.
Pasak Valstybinės įmonės prie Pravieniškių I pataisos namų Panevėžio filialo vadovės Arenidos Mieliauskienės, darbdaviai patys parūpino reikalingais įrenginiais ir juos pastatė. Ceche įdarbinta 12 moterų. Visos jos savanorės. Norinčiųjų rinkti dviračių ratus iš pradžių buvo daugiau, bet pabandžiusios kai kurios persigalvojo.
Pasak Valstybinės įmonės prie Pravieniškių I pataisos namų Panevėžio filialo vadovės Arenidos Mieliauskienės, darbdaviai patys pasirūpino reikalingais įrenginiais ir juos pastatė.
Ceche įdarbinta 12 moterų. Visos jos savanorės. Norinčiųjų rinkti dviračių ratus iš pradžių buvo daugiau, bet pabandžiusios kai kurios persigalvojo.
Vaikų, paauglių ir suaugusiųjų dviračiams ratus renkančios moterys yra pasiskirsčiusios darbus: vienos sudeda stipinus, kitos juos tvirtina prie rato, centruoja, trečios deda ir pučia padangas, atlieka patikrą. Darbas – pusiau rankinis, pusiau automatizuotas.
Tiek prie stalų, tiek prie staklių dirbančioms nuteistosioms padeda užsakovų atstovas. Meistras stebi, kad kiekviena operacija būtų atlikta tinkamai, pamoko, jeigu darbininkėms kas nors nesiseka.
Vien ratais neapsiribos
Pasak A.Mieliauskienės, tikslas – per dieną surinkti 1000 ratų. Kol kas moterims pavyksta sudėti tik apie 600. Dar trūksta įgūdžių, kad darbas eitų sparčiai.
Jeigu nuteistosioms seksis, užsakovai ateityje svarsto patikėti surinkti ir visą dviratį. Tada darbo turėtų kur kas daugiau moterų.
A.Mieliauskienės teigimu, ratus renkančios moterys, kai įgus, gali tikėtis uždirbti maždaug 400–500 litų per mėnesį. Maždaug tiek gauna rankas išmiklinusios kalėjimo siuvėjos.
Užsidirbti – vienas iš dviejų pagrindinių motyvų, skatinančių moteris dirbti.
„Rūkyti tai norisi“, – paaiškina viena prie staklių dviračių stipinus centruojanti kalinė.
Marina Semaško, ant ratų maunanti padangas, sako, kad, be pinigų, dar vienas darbo pliusas – jis trumpina laiką. Jai šis darbas ypač patinka.
Plačiau skaitykite 2011 m. vasario mėn. 17 d. dienraštyje „Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ