Dviračių trasas išbandė ir traktoriai

Su pasididžiavimu prieš kelerius metus pristatęs Neringos dviračių trasą Turizmo departamentas jau nebeturi kuo didžiuotis. Šią žiemą tarp Preilos ir Juodkrantės vingiuojančio tako dangą suniokojo traktoriai. Kita pajūrio dviračių trasa – nuo Klaipėdos iki Palangos – taip pat mėgsta pasivažinėti ir automobilininkai, ir sunkiosios girininkijų technikos vairuotojai, ir ten patruliuojantys pasieniečiai.
 

Asfalto nebeliko

Praėjusią savaitę dviračiu į Nidą važiuoti susirengęs klaipėdietis Igoris Popovas buvo priblokštas. "Važiuojant ruožu nuo Juodkrantės iki Pervalkos kas keletą metrų tenka nulipti nuo dviračio ir eiti pėsčiomis, nes dviračių tako danga baisiai suniokota. Žiemą čia važinėjo sunkioji miškininkų technika. Matyt, jie ir sugadino asfaltą", – LŽ piktinosi klaipėdietis.

Pasak jo, tokia ištrupėjusia tako danga ypač pavojinga važiuoti sunkiai apkrautais dviračiais. Tačiau juk būtent taip dažniausiai keliauja mūsų krašto ir užsienio turistai. Dviratį ant smėlio lengvai gali sumėtyti, o dviratininkas – susižaloti.
 

Vilko rąstus

Žalos takui tikrai padarė miškininkai, vilkdami juo nukirstus medžius. Tai konstatavo ir jį prižiūrinčios valstybės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" Klaipėdos kelių tarnybos atstovai. "Miškininkai sugadino, jie privalo ir sutvarkyti. Kai tiksliai žinosime, kokio dydžio žala padaryta, bus galima jiems pareikšti pretenzijas", – tiesiai šviesiai sakė tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis. Jis pridūrė, kad dviračių takas nepritaikytas sunkiasvorei technikai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas pripažino jam pavaldžių miškininkų kaltę. "Tačiau nepamirškime, kad dviračių takas nutiestas ant miško keliuko, tad miškininkai priversti juo važiuoti. Juk iškirstų medžių negalime išgabenti malūnsparniais. O mišką reikia kirsti ir sanitariniais tikslais, ir dėl gaisrų prevencijos", – teigė T.Tukačiauskas.

Neringos savivaldybė žada kuo skubiau imtis priemonių, kad įsisiūbavus sezonui dviratininkams netektų aplenkti šio ruožo. Kurorto savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas patikino, kad jau šiandien šiuo klausimu bus rengiamas skubus pasitarimas, į jį pakviestos visos šalys.
 

Nėra šeimininko?

Dviratininkai baiminasi, kad panašus likimas gali ištikti ir nuo Klaipėdos iki Palangos vingiuojantį dviračių taką. Juo žiemą taip pat važinėjo Kretingos miškų urėdijos traktoriai bei miškavežiai. Be to, dviračių taku į darbą visureigiais pamėgo važinėti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Į tarnybą Karklės atraminiame punkte, kuris įkurtas Šaipių kaime, kiekvieną rytą šiuo taku pasieniečiai važiuoja tiek iš Klaipėdos, tiek iš Palangos. Jų nesustabdo net eismą draudžiantys ženklai.

Pasieniečiai nė nemėgina neigti tai darantys ir tikina, kad jiems tai būtina patruliuojant. Esą su Pajūrio regioninio parko vadovais susitarta, kad žiemos metu, kai tame ruože dviračių eismas ne toks intensyvus, pasieniečiai visureigiais važiuos į savo punktą Kraklės atraminiame punkte.

Lietuvos dviratininkų asociacijos (LDA) atstovų manymu, ši specialiai dviratininkams važiuoti skirta trasa nyksta tik dėl to, kad neturi vieno šeimininko. "Ji priklauso net keturioms skirtingoms savivaldybėms – Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos, kurios menkai rūpinasi šiuo turtu arba visai jį apleidusios. Be to, šaltuoju metų laiku dviračių takus niokoja automobilininkai ir sunkiasvorė mišką kertanti bei rąstus išvežanti girininkijų technika. O juk iš užsienio atvykę dviratininkai yra vieni ilgiausiai mūsų šalyje užtrunkančių turistų, kurie Lietuvoje palieka nemažai pinigų", – sakė LDA tarybos atstovas Linas Vainius.