Atrask Dzūkija Nr. 3: Marcinkonys – Lynežeris – Kašėtos – Zervynos – Marcinkonys

Trečias maršrutas

http://velovilnius.lt/veloland/files/2013/02/3trasa.pdf

Atstumai:
Marcinkonys–Lynežeris – 12 km (žvyruotas miško keliukas)
Lynežeris–Kašėtos – 4 km (žvyruotas miško keliukas)
Kašėtos–Pauosupė – 1,5 km (smėlėtas miško keliukas)
Pauosupė–Zervynos – 6,2 km (žvyruotas miško keliukas)
Zervynos–Marcinkonys – 11 km (smėlėtas–žvyruotas miško keliukas)

1. Etnografinė sodyba Marcinkonyse
2. Lankytojų centras
3. Lygučio ir Lyno ežerai
4. Etnografiniai Zervynų ir Lynežerio kaimai
5. A. Matučio drevė Pauosupėje
Smėlingas takelis link Zervynų.
A. Matučio drevė
Keliauk su NEPTŪNU
Marcinkonys–Lynežeris–Kašėtos–Zervynos–Marcinkonys
Trasos pradžia – Marcinkonyse prie lankytojų centro.
Prieš kelionę galima atsigaivinti Kastinio ežere, nes iki girių
glūdumoje pasislėpusio etnografinio Lynežerio kaimo teks ke-
liauti apie 1 val. Važiuodami gražiais pušynais, prieš Lynežerį
užsuksime aplankyti Lygučio ežerą. Tai nedidelis, Čepkelių raisto
ir lietaus vandenų maitinamas ežerėlis, tad sausą vasarą neretai
ir išdžiūstantis. Nuo jo ranka pasiekiamas ir Lynežerio kaimas, iš
visų pusių supantis gražuolį Lyno ežerą.
Dar pusvalandis neskubaus mynimo ir Kašėtose kelsimės per vieną
gražiausių ir turistų bene mėgstamiausių Dzūkijos upių – Ūlą.
Netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, šalia Pauosupės kaime-
lio, dešiniajame upelio krante stūkso rašytojo Anzelmo Matučio
drevė-muziejus. Rašytojo vaizduotė padėjo sukurti tai, kas dabar
žavi visus čia apsilankančius keliautojus. Žemiau Pauosupės
kaimo, prie Ūlos upės, rasime stovyklavietę, kur galima sustoti kiek
pailsėti, o neskubantiems – net ir pernakvoti.
Toliau keliaujame link Zervynų – vieno gražiausių Dzūkijos
kaimų, garsėjančių savo sodybomis. Kaimas paskelbtas
architektūros paminklu. Archeologai XIX a. pabaigoje kaimo
apylinkėse rado 24 akmens ir žalvario amžiaus stovyklas. Šie
radiniai liudija, kad čia žmonių gyventa nuo pat seniausių
laikų.
Išvažiuodami iš Zervynų pamatysime kelias įspūdingas drevinę
bitininkystę menančias gamtos paminklais paskelbtas pušis.
Miško keliuku grįšime į Marcinkonis. Žygį baigsime etnografinėje
sodyboje. Jos ekspozicijoje – namų apyvokos daiktai ir bal-
dai, amatininkų darbai ir senieji audiniai. Vienas seniausių
eksponatų – XIX a. pirmojoje pusėje skobta kampinė spinta
(indauja). Čia pamatysime 110 kg voveraičių talpinantį krepšį,
geinį, skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį, gagančių, „dziedą“
ir kt. Susipažinsime su dzūkų gyvenimo būdu, papročiais ir
amatais.