Alytus-Varėna (buv. Geležinkelio trasa)

Olity–Orany“ maršruto atkarpa. Atstumas ~40 km

šaltinis: http://www.alytus-tourism.lt/lt/ekskursijos-ir-marsrutai/marsrutai/dviraciu/-olity-orany-marsruto-atkarpa-atstumas-40-km

 

Alytus–Poteronys–Bukaučiškės–Rimėnai–Daugai–Žvirgždėnai–Pivašiūnai

Maršrutas driekiasi XIX a. buvusio geležinkelio, vedusio iš Alytaus į Varėną, pylimu. Jį galima dalyti į dvi dienas, apsistojant nakvynei Dauguose.
Kelionė prasideda nuo buvusios Alytaus geležinkelio stoties (Gardino g. 14). Toliau važiuojate Nemuno link dviračių ir pėsčiųjų taku (buvusiu pylimu, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 m). Pakeliui galite pasigrožėti abipus pylimo tyvuliuojančiais Mažuoju ir Didžiuoju Dailidės ežerais – Nemuno senvage. Tada – Dainų slėnis ir buvusio geležinkelio tilto likučiai. Anapus Nemuno išdidžiai dunkso legendomis apipintas Alytaus piliakalnis, kurio papėdėje radosi miestas. Kelionė link A. Juozapavičiaus tilto tęsiasi daugiau kaip prieš šimtą metų į Dainų slėnį vedusiu miestiečių pamėgtu Lakštingalų taku. Pakeliui galima pamatyti senutę, laiko ardomą raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinę.
Pliažo g. iš dviračių tako reikia sukti link A. Juozapavičiaus g. ir pervažiuoti tiltą, kurio pradžioje stovi paminklas, pagerbiantis ir įamžinantis karininko A. Juozapavičiaus žūtį. Važiuojate iki Merkinės g., ja iki „Nemuno“ sodų bendrijos, tuomet Pylimo g. neriate į mišką. Jeigu atidžiai klausysite, išgirsite čiurlenant Moterties upelį. Nusileidus prie jo galima pasigrožėti XIX a. geležinkelio tuneliu-pralaida upeliui. Būkite atsargūs, šlaitai labai statūs. Kelionę tęsiate niekur neišsukdami iš pagrindinio kelio. Pasiekiate Kaniūkų kaimą, tuomet atsargiai važiuojate į Naujakurių g., buvusį XIX a. plentą Alytus–Druskininkai. Pervažiuosite senąjį tiltą, atsargiai galite nusileisti jo pasižiūrėti. Privažiavę 129 kelią, jį kertate ir patenkate į Poteronių kaimą, kuriame yra gražuolis Poteronių piliakalnis. Pasakojama, kad čia vaidendavosi: vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė. Ji kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo ligi gaidžiams pragystant, vėliau pranykdavo.
Kelionę tęsiate buvusiu pylimu, pakeliui galite užsukti į Alovę. Čia stovi 1802 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Jeigu neužsukate, važiuojate numatytu maršrutu iki Bukaučiškių, rasite kelis buvusio geležinkelio tilto likučius, ardomus laiko ir žmonių. Bukaučiškėse yra buvusio Vasario 16-osios akto signataro, kunigo, ministro pirmininko V. Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų, romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlė. Jei tikėsime legendomis, ant kalvos, kurios viršūnėje pastatyta koplyčia, kadaise augo seni ir labai aukšti klevai, o tuose klevuose gyveno daugybė gandrų. Jie saugojo paslaptingus laiptus, kuriais dorų mirusiųjų dvasios į dangų patekdavo. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dvarininkai. Deja, jos išplėštos.
Tęsiate kelionę į Varėnos rajoną arba pro Rimėnus važiuojate į Daugus, nuostabų Didžiulio ežero apglėbtą miestą. Jame galima pamatyti Dievo Apvaizdos bažnyčią (1862 m.), Šventapetrio kalnelį (buvusį piliakalnį, dabar ant jo stovi medinis kryžius), senąsias žydų kapines, Lietuvos partizanų kapą ir paminklą Daugų kapinėse.
Pro Žvirgždėnus, kur auga gražuolė Žvirgždėnų pušis (1960 m. paskelbta gamtos paminklu), važiuojate iki Pivašiūnų. Sklando legendos, kad gerai pašniukštinėjus aplink ją galima rasti senovinių monetų. Pasakojama, jog prie šios pušies mėgdavo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuojančiųjų, o numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio dulkėse.
Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. Šiandien Pivašiūnai visoje Lietuvoje garsėja Žolinės atlaidais ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiajame altoriuje kabančiu Dievo Motinos paveikslu. Šis amžiumi, tapyba ir stebuklinga gydomąja galia prilygsta Aušros vartų Madonai. Pivašiūnų bažnyčia įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Greta bažnyčios yra paminklas Vasario 16-osios akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui. Kitoje kelio pusėje, senosiose kapinėse, kurios dabar jau užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje, XIX a. viduryje buvo pastatyta Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Šalia miestelio iškilęs ir Pivašiūnų piliakalnis. Pasakojama, kad ant jo senovėje buvusi šventykla.
Prie Ilgio ežero įrengta poilsio zona su paplūdimiu, apžvalgos aikštele ir sporto aikštynu.
Daugiau apie dviračių trasą senuoju geležinkeliu – interneto svetainėje www.olitaorany.puslapiai.lt

Nakvynė Dauguose

Kaimo turizmo sodyba „Dvarčėnų dvaras“, Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt
Poilsiavietė „Daugų sala“, Maironio g. 85, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 687 39 416
Sodyba „Pas gandrus“, Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis (priima tik grupes), Jaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523
Daugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel.: +370 315 69 395, +370 612 77 423
Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis (priima tik grupes), Pergalės g. 6, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502
Kambarių nuoma „Vigiris“, Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210
Sodyba „Vigiris“, Dusmenų g. 9, Daugų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 650 54 210

 
Nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, Z. Bulgakovas, M. Šematulskis

 

Veloland.lt - Maršrutai - paslaugos - naujienos