Šįkart vyksime į tolimus vakarus – taikome į prestižinį Pilaitės mikrorajoną. Prie jo ir dabar statomi nauji butai 🙂 Jo pakraštyje stovi Pilaitės dvaras, o šalia driekiasi Salotės ežeras. Suprasime, kodėl gyventojai labai vertina žalią aplinką. Nepamirškite maudymosi kostiumėlių.
Žygio startas: 14 val. nuo Katedros aikštės
Prognozuojama žygio trukmė: 2–3 val.
Pakeliui:
* Pilaitės dvaras
* BeePart Kultūros centras – http://beepart.lt/
* Salotės ežeras
Vedlys: Frankas.
Filmas apie Eko-Daržą Pilaitėje
http://world-you-like.europa.eu/en/success-stories/pilaite-garden/
http://www.facebook.com/events/649540798391936/
Orientacinis maršruto žemėlapis:
Trumpa istorija apie Pilaitę:
Manoma, tolimoje praeityje čia būta svarbios strateginės pilies, įėjusios į Vilniaus gynybos sistemą, vėliau – garsaus dvaro, Sudervės krašto centro. Apie Pilaitės kaimą iš sovietmečio laikų žinota, jį esantį Vilniaus rajone, Buivydiškių apylinkėje, nutolusį nuo miesto vidurio 6 km. Čia buvo Buivydiškių žemės ūkio technikumo gamybinis centras.
Prieš pat Lietuvos valstybingumo atkūrimą pradėtas statyti naujausias Vilniaus daugiabučių gyvenamųjų namų rajonas. Jis yra į šiaurės vakarus nuo Karoliniškių, Viršuliškių ir Justiniškių. Nuo kitų sostinės tokių mikrorajonų savo geografine padėtimi Pilaitė skiriasi lyg būtų kokioje salelėje. Į ją galima patekti įveikus keleto kilometrų dykvietę, už kurios pasitinka pilki daugiaaukščiai namai su puikia medžių juosta ant kalvaičių.
Šioje teritorijoje pirmieji masiniai statybos darbai pradėti 1989 m. Planuota, kad čia gyvens nuo 30 iki 70 tūkstančių žmonių. 1991 m. pabaigoje pradėjo keltis pirmieji naujakuriai. Tačiau pasikeitus šalies politiniam statusui, perėjus nuo komandinės ekonomikos į laisvosios rinkos, šio mikrorajono gyvenamųjų namų statybos tempai smarkiai sulėtėjo.
Nors senovės Pilaitėje būta dvaro, verslo įstaigų, mokymo bazių, čia gyveno, ilsėjosi ar svečiavosi garbūs asmenys, apie tai išliko nedaug šaltinių. Kaip pastebi istorinio ir kultūrinio paveldo tyrėjai, informacijos šaltinių stoka būdinga visam Vilniaus kraštui. Manoma, kad jų dar galima rasti Lenkijos, Baltarusijos archyvuose.
Taigi Pilaitės ir jos apylinkių istorija nepakankamai ištyrinėta. Neturint pilnos ankstesniųjų rašytinių ir spausdintinių šaltinių bibliografijos bei platesnių, ne tik žvalgomųjų archeologinių tyrimų, per anksti teigti, kad viskas žinoma apie anų laikų Pilaitę ir jos apylinkes. Tačiau jau atliktų tyrimų mastai leidžia susidaryti fragmentinį vaizdą apie anų laikų Pilaitę ir jos apylinkes.