Kategorijos archyvas: Žemaitija

Maršrutaii dviračiais Žemaitijoje

Žemaitijos NP

Dviračių trasa aplink Platelių ežerą

Tai vienas populiariausių Žemaitijos nacionalinio parko turistinių maršrutų, kuriame gausu įdomių turistinių objektų, gamtos ir kultūros vertybių, vaizdingų panoramų, įrengta turizmo infrastruktūra.

Žiedinio maršruto ilgis – 22 km. Iš jų 15,6 km dviračių takų, 8,9 km asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių. Iki 2015 m. numatoma įrengti dviračių takus visame maršrute.

Maršrutas prasideda ir baigiasi Plateliuose. Geriausia kelionę pradėti lankytojų centre, kuriame veikia ekspozicija „Žemaitijos slėpiniai“, teikiama išsami informacija apie lankytinus objektus, vedamos pažintinės ekskursijos.

 

MARŠRUTO APRAŠYMAS

 

http://www.zemaitijosnp.lt/lt/informacija-lankytojams/pesciuju-dviraciu-takai/dviraciu-trasa-aplink-plateliu-ezera/

Varnių Regioninis Parkas

http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=informacija&sbid=358

Varnių regioninio parko IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Varnių regioninis parkas – iškiliausia kalvotosios Žemaitijos dalis su aukščiausiomis kalvomis, Lūksto – Biržulio ežerų duburiu. Pasak prof. Česlovo Kudabos Pačiame Žemaičių žemės viduryje aukšta, kalvota. Čia susibūrė netoli vienas kito iškiliausi šio krašto sostakalviai ir dievkalniai. Žemaičių aukštuma nuo šešėlių vakare išrodo kiek panaši į didžiulį lėkštą piliakalnį. Ir staiga… Čia, aukštai, kur pūpso visi medvėgaliai, girgždūtės ir sprūdės, randi erdvų paviršiaus įdubimą. Tai didžioji Varnių loma. Ypatinga čia".

Kraštovaizdis. Varnių regioninis parkas tarsi milžiniškas, aukštai iškilęs duburys, kurio kraštus supa įspūdingi kalvynai, kalvos, o įdubimas – didžioji Varnių loma. Joje telkšo Paršežerio, Lūksto, Stervo, Biržulio ežerai. 

Negyvoji gamta. Aukščiausias Žemaitijos kalnas – Medvėgalis, žemaičių kalnų karalienė – Šatrija. Čia prasideda didžiosios Žemaitijos upės – Venta, Virvytė, Minija, Kražantė, Akmena. Didžiausias natūralus Žemaitijos ežeras – Lūkstas išmetantis gintarą.

Gyvoji gamta. Didžiulėms ežerų pakrančių klampynėms, pelkėms ir pelkutėms, miškams, vingiuotų upelių slėniams bei pievoms būdinga didelė augalų ir gyvūnų įvairovė. Biržulio ir Stervo ežerų nendrių ir meldų sąžalynai, aplinkiniai pelkynai nuo seno laikomi viena turtingiausių paukščiais vietų Lietuvoje. Parke gausu retų rūšių augalų – sibirinių vilkdalgių, liekninių beržų, įvairių gegužraibinių, Saloto ežere slepiasi ežerinės slepišerės. Čiaprieglobstį randa: retieji vabzdžiai – machaonai, juodieji apolonai, auksuotosios šaškytės; paukščiai – didieji baubliai, juodosios žuvėdros, didžiosios kuolingos, švygždos, griežlės; žinduoliai – šermuonėliai, ūdros, briedžiai. 

Kultūros paveldas. Pasigrožėti piliakalnių didybe, nuo jų gėrėtis svaiginančiais Žemaitijos krašto toliais, kviečia Medvėgalio, Šatrijos, Sprūdės, Moteraičio, Bilionių, Paršpilio piliakalniai. Šalia pastarojo, Sietuvos upės pelkynuose, slepiasi senovinis slaptas, akmenimis grįstas kelias per pelkes – kūlgrinda. Biržulio ežero aplinkoje galima atsekti mūsų tautos priešistorę. Tai liudija archeologų radiniai, siekiantys net 10 tūkst. m. pr. Kr. Anot archeologų, čia Baltiškosios kultūros lopšys. Spigino rage rasti kapai yra seniausi akmens amžiaus žmonių – medžiotojų ir žvejų kapai Lietuvoje ir vieni seniausių Rytų Pabaltijyje. Garsią istoriją mena Varnių miestas, Luokės miestelis, Pavandenės kraštas, Požerė, medinis Biržuvėnų dvaras.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. 1417 m. po Žemaitijos krikšto įkurta Medininkų vyskupija išliko iki XIX a. antros pusės. Čia 1599 m. lietuvių kalba atgimė Mikalojaus Daukšos Vujeko „Postilė". Žemaičių Vyskupas M. Valančius Varniuose sutelkė iškiliausias to laikmečio kultūros asmenybes, rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, platinimu, pradėjo blaivystės sąjūdį. Gulbės – žymaus lietuvių tautosakininko, mitologo, kraštotyrininko Norberto Vėliaus (1938 – 1996) gimtinė. Jo dėka mus pasiekė apie 30 000 lietuvių tautosakos kūrinių.

Pažinimo ir lankymo galimybės:

·       Debesnų botaninis takas

·       Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų – dviratininkų takas, Aukštagirės apžvalgos bokštas

·       Medvėgalio archeologinis kompleksas

·       Sietuvos kūlgrinda

·       Vembūtų istorinis – mitologinis takas

·       Spigino rago takas

·       Jomantų miško pažintinis takas

·       Paršežerio pažintinis pėsčiųjų takas

·       Lūksto gintarų takas

·       Žąsūgalos dviratininkų trasa

·       Bilionių, Paršpilio, Sprūdės, Šatrijos piliakalniai

·       Biržuvėnų dvaras ir etnografinis muziejus

·       Pavandenės alkakalnis (Sklepkalnis)

·       Žemaičių Vyskupystės muziejus

·       Varnių katedra, DK Vytauto parėdymu statyta Šv. Aleksandro bažnyčia

 

Svarbiausi per 20-tį nuveikti darbai

 

1997 m. įsteigta regioninio parko direkcija. Direktorė Irena Zimblienė

1996 m. ir 2001 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintas regioninio parko ribų planas

2006 m. aplinkos ministro nutarimu patvirtintas tvarkymo planas

 

Įrengta:

·       Varnių regioninio parko Lankytojų centras su vidaus ekspozicija (tema: „Septyni keliai iš Varnių")

·       Lauko informacinė sistema

·       Medvėgalio archeologinis kompleksas ir Sprūdės piliakalnis (pritaikyti lankymui)

·       Apžvalgos bokštas ant Aukštagirės kalno (aukštis 14 m)

·       3 maršrutai dviratininkams: Aukštagirės takas (23 km), Žąsūgalos takas (32 km, sutrumpintas – 20 km)

·       7 pėsčiųjų takai: Aukštagirės (23), Debesnų (1,7 km), Jomantų (4 km), Paršežerio (14 km), Spigino (1 km) Gintarų (1 km), Vembūtų istorinis – mitologinis (1,3 km)

·       Paukščių stebėjimo bokšteliai prie Biržulio ir Stervo ežerų bei Debesnų pelkėje

 

Svarbiausi leidiniai:

·       Lankstinukas „Varnių regioninis parkas"

·       Knygutė „Biržuvėnai"

·       Kino filmas apie Varnių regioninį parką „Ypatinga čia"

·       Teminiai lankstinukai „Debesnų botaninis takas", „Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų – dviratininkų takas", „Jomantų miško pažintinis takas", „Baltiškosios kultūros lopšys"

 

Organizuojami kasmetiniai renginiai:

·       Pelkių ir Žemės dienų paminėjimai, Paukščių palydos

·       Užgavėnės

·       Baltų vienybės diena, Laužų sąšauka ant piliakalnių

·       Tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys"

·       Medvėgalio menų festivalis

Ventos Regioninis Parkas

III. Dviračių turizmo maršrutai 

Viekšniai→ Santeklių poilsiavietė (Santeklių km)→ Gyvolių piliakalnis (Gyvolių km)→ J. Miltinio tėviškė (Ramoniškių km)→ Skleipių akmuo (Skleipių km,.)→ Pavirvytės dvaras (Pavirvytės km.)→ Juodasis (Meilės akmuo) Žibikų pušyne Ventos m.→ Žerkščių neveikiančios kapinės (Žerkščių km.)→ Avižlių kapinės (Avižlių km.)→ Apžadų kapeliai (Kairiškių km.)→ Užpelkių pušis – gamtos paminklas (Užpelkių km.)→ Kerežių km. → Užpelkių botaninis draustinis → Kalniškių dvaras (Kalniškių km.)→ Papilė → Jurakalnis → Rudikių ąžuolas (Papartynės km.) → Papartynės malūnas → Rekčių piliakalnis

 

http://www.ventosparkas.lt/index.php?LID=0&TID=110

Panemunės dviračių takas (Jurbarko raj.)

 

DVIRAČIŲ

Maršrutas: Raudonė – Kartupėnai – Pilis I – Skirsnemunė – Molynė – Jurbarkas

Važiavimo trukmė apie 3 val. (neskaičiujant laiko, praleisto lankytinuose objektuose)

Bendras maršruto ilgis – 24 km.



Maršruto charakteristika

Raudonė – Kartupėnai: atstumas dviračių taku Nemuno šlaitu 9 km;

Kartupėnai – Pilis I: atstumas magistraliniu keliu Kaunas – Jurbarkas 2 km;

Pilis I –Žvyriai: atstumas magistraliniu keliu Kaunas – Jurbarkas 3 km;

Žvyriai – Molynė: atstumas dviračių taku Skirsnemunės gyvenviete 3 km;

Molynė – Jurbarkas: atstumas dviračių taku Nemuno pakrante 7 km.

 

Žemėlapyje dviračių trasą rasite čia:

 

Lankytini objektai:

http://www.jurbarkotic.lt/

Nemuno dviračių trasa (NDT)





Tai Kelionės dviračiais po nuostabius Nemuno vingius ir gamtą, pilis ir piliakalnius, miestelius ir dvarus, parkus ir muziejus. Keliaudami galėsite aplankyti Vytėnų, Raudonės ir Raudondvario pilis, susipažinti sunuostabiais čia gyvenančiais žmonėmis.

Trasa skirta pradedantiems dviračių turistams.

Dubysos RP

http://www.alfa.lt/straipsnis/11762684/Ekstremalus.dviraciu.takas.Dubysos.regioniniame.parke=2011-06-29_16-20/

 

Ekstremalus dviračių takas Dubysos regioniniame parke

Dubysos regioninis parkas planuoja atidaryti naują dviračių trasą ir taip pritraukti kuo daugiau ekologiško dviračių turizmo mėgėjų. Dviračių trasa turėtų sudominti dviratininkus ne tik dėl įdomaus maršruto, bet ir dėl lankytinų objektų gausos bei atsiveriančio nuostabaus kraštovaizdžio.

Žiedinė trasa maršrutui paįvairinti

Regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas pasakoja, kad Dubysos regioniniame parke iki šiol nebuvo trasų, nors jų įrengimas numatytas regioninio parko planavimo dokumentuose.

„Betygalos kraštovaizdžio draustinyje per Dubysos upę yra įrengti du pėsčiųjų tiltai, vadinamieji kabantys lieptai. Taigi kilo mintis panaudoti šiuos lieptus įrenginėjant žiedinę dviračių trasą. Šioje vietoje yra labai patogi infrastruktūra“, – pasakojo direktorius.

Kadangi maršrute yra du pėsčiųjų tiltai, tai kelionę dviratininkai gali pradėti Betygaloje. Čia persikeliama į kitą Dubysos krantą, nuvažiuojama maršruto atkarpa.

Tuomet per kitą lieptą persikeliama ir grįžtama atgal. „Važiuoti į vieną pusę ir grįžti atgal neįdomu, o žiedinis maršrutas leis lankytojui praleisti laiką prasmingai“, – pridūrė V. Kilčauskas.

Raseinių dviratininkų klubo ,,Minam“ vadovas Šarūnas Blinstrubas sakė, kad dviratininkai neskubėdami šią trasą įveikė per tris valandas.

„Nebūtina visą maršrutą įveikti vienu ypu. Mes daug kur sustodavome. Čia yra piliakalnis, unikali bažnyčia, galima ir kraštovaizdžiais pasigrožėti.“

Maršrutą įvertino dviračių klubų nariai

Išmėginti naująją trasą susirinko 30 dviratininkų. Tarp jų buvo bent 17 dviračių klubo „Velomanai“ narių, 4 Raseinių dviratininkų klubo „Minam“ atstovai, įvairaus amžiaus dviračių mėgėjų.

Bandomuoju žygiu buvo siekiama įvertinti trasos galimybes. Po žygio praktiškai visi iki vieno dviratininkai pritarė trasos įrengimo idėjai, patvirtino, kad tai įdomi, šiek tiek ekstremali trasa ir sakė manantys, kad tai bus puikus maršrutas visiems.

„Trasa kol kas dar neįrengta iki galo. Suvažiavimas buvo surengtas tam, kad pasikviestume dviratininkų klubų atstovus ir jie pasidalintų savo patirtimi, įvertintų, ar maršrutas įdomus, ar nėra pernelyg nesudėtingas važiuoti.

Taip pat laukiame jų patarimų, kokią infrastruktūrą reikėtų įrengti, – sakė direktorius. – Šiais metais planuojame sudaryti maršrutą ir jį paskelbti savo direkcijos internetinėje svetainėje.“ Daugiau>>

Trasa – ne iš lengvųjų

Žygio metu dviratininkai įveikė stačius Dubysos šlaitus, kėlėsi per ją kabančiais lieptais, leidosi į slėnį šaltinių išgraužtais takais ir net važiavo bekele.

Labiau patyrę dviratininkai sakė, kad 20 km ilgio trasa galėtų būti šiek tiek ilgesnė, tačiau mėgėjams ji gali pasirodyti ne tokia jau ir lengva.

„Sunkiau įvažiuoti į statesnius šlaitus, taip pat šiek tiek gali būti pavojinga palijus, kadangi takai yra moliniai. Kai kur per statūs šlaitai, todėl būtų geriau šia trasa važiuoti kalnų dviračiu.

Reikėtų įspėjamųjų ženklų, nes vietomis gali ir pedalą sulenkti, ypač palijus reikia atsargiai važiuoti. Nepaisant tykančių pavojų, buvo labai smagu“, – dalinosi įspūdžiais žygio dalyvis Š. Blinstrubas.

V. Kilčauskas pasakojo, kad žygyje dalyvavo ir 12 metų berniukas. Vaikas gerokai pavargo, jam buvo fiziškai sunku, kadangi trasa įrengta taip, kad dviratininkai patirtų, koks yra Dubysos slėnio statumas. Reikėjo dviračius ir į šlaitus įsivesti, buvo nusileidimų nenaudojamais keliukais.

Dar liko keletas darbų: sužymėti medžius, pastatyti ženklų, kad dviratininkai nepaklystų. Tuomet parkas galės pakviesti visus ekologiško dviračių turizmo mėgėjus ir profesionalus.


  Apžvalginis maršrutas po parką. Keliaudami automobiliais ar dviračiais maršrutu Raseiniai – Lyduvėnai – Maironiai – Bulavėnai – Lyduvėnai – Šiluva – Pasandravys – Betygala – Ugioniai – Ariogalos šaltinėlis – Raseiniai, susipažinsite su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, Raseinių krašto istorija. Maršruto ilgis 150 km, trukmė 1 – 2 dienos.
Dviračių maršrutai. Nuo Raseinių iki Daugodų k. nutiestu dviračių taku patogu važiuoti šeimoms, vaikams, norintiems pasiekti lankomiausią Daugodų stovyklavietę.
Parkas patenka į Lietuvos dviratininkų bendrijos rekomenduojamą vieną pagrindinių dviračių maršrutų vakarų – rytų kryptimi (Pajūrio – sostinės maršrutas) – Raseiniai – Kaulakiai – Betygala – Ariogala (daugiau informacijos dviratininkams internete www.dviratis.lt, www.bicycle.lt). Keliauti dviračiais patogu rajoniniais ir krašto keliais (žr.schemą).

http://www.dubysa.info/


http://dubysosrp.am.lt/VI/files/File/DRP%20ZEMELAPIS.jpg