Kategorijos archyvas: takai

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko pranešimas „Dėl Kauno socialdemokratų iniciatyvos naikinti dviračių taką Laisvės alėjoje“

 

Dėl Kauno socialdemokratų iniciatyvos naikinti dviračių taką Laisvės alėjoje

Labai keista, kad Kauno socialdemokratai neberanda svarbių darbų Kauno miesto labui ir užsiėmė žalinga ir beprasmiška iniciatyva panaikinti dviračių taką Laisvės alėjoje. Lietuvos dviratininkų bendrija ir daugiatūkstantinė Kauno dviračių mėgėjų bendruomenė tikisi, kad kitos miestą valdančios koalicijos partijos ir savivaldybės vadovai paliks ramybėje dviračių taką Laisvės alėjoje ir patars kolegoms socialdemokratams užsiimti prasmingesniais darbais.

Kaune dviračių takų sistema pradėta planuoti prieš 20 metų, parengiant ir patvirtinant miesto dviračių takų vystymo planus. Dviračių takas Laisvės alėjoje buvo įrengtas remiantis 2001 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimu Nr. 203 patvirtinta Kauno m. dviračių takų plėtros schema. Kaune yra vos ~50 km dviračių takų, tuo tarpu keliskart mažesniame Panevėžyje ~120 km, Klaipėda ir Šiauliai taip pat sėkmingai vysto savo dviračių takų tinklą. Užuot kalbėjus apie vieno iš keleto esamų takų naikinimą Kaune, būtina šnekėti apie spartesnę jų plėtrą. Nes savivaldybės duomenimis, ~150 tūkstančių kauniečių turi dviračius, bet negali patogiai ir saugiai jais naudotis.

Šiuo metu Kauno dviračių takai, stovėjimo vietos planuojami ir įgyvendinami remiantis Kauno m. savivaldybės tarybos 2010-06-03 d. sprendimu Nr. T-296 patvirtintu Kauno miesto dviračių takų specialiojo planu.

Teritorijų planavimo specialistams, eismo organizavimo ir eismo saugumo, dviračių ekspertams, projektuotojams senai buvo aišku, kad miesto centre vienintelė tinkama arterija dviračių transportui yra specialia įrengtas dviračių takas Laisvės al., nes nėra kitos alternatyvos. Miesto centras iš vienos pusės apribotas Karaliaus Mindaugo prospektu, iš kitos pusės Nemuno šlaitas. Paralelinėse K. Donelaičio ir Kęstučio gatvėse eismas per daug intensyvus ir fiziškai trūksta vietos ten įrengti dviračių takus. Važiuoti kartu su viešuoju ir kitu transportu toe gatvėse dviratininkams labai nesaugu ir joks atsakingas politikas negali siūlyti sprendimų, skatinančių žmonių mirtis ir sužalojimus.

Norint užtikrinti geresnį eismo saugumą Laisvės alėjoje, reikia įrengti tinkamą dviračių taką (ryškiai paženklintą) ir kontroliuoti kelių eismo taisyklių laikymąsi dviratininkų ir pėsčiųjų tarpe. Tai galėtų užtikrinti reguliarus viešosios policijos patrulių budėjimas su dviračiais Laisvės alėjoje, senamiestyje, Šančių ir Nemuno krantinės dviračių takuose.

Labai reikalinga socialinė reklama ir gyventojų švietimas, raginant pėsčiuosius ir dviratininkus laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ir mandagaus elgesio.

Lietuvos dviratininkų bendrija (LDB) primena, kad specialiai dviratininkams pritaikyta infrastruktūra, atskiriant juos nuo automobilių ir pėsčiųjų specialiais dviračių takais ir dviračių juostomis yra saugiausia, geriausia ir tinkamiausia eismo saugumo didinimo priemonė. Šią abėcėlę senai žino visos Europos iestų planuotojai ir savivaldybių tarnautojai. Takai turi būti turi būti kokybiški ir reguliariai prižiūrimi (valomi, tvarkoma suirusi danga). Reikia nuolat plėsti ir tankinti dviračių takų tinklą, tam skiriant tikslinį finansavimą, parengiant. Būtina įtraukti planavimo dokumentuose numatytų dviračių takų įrengimą į gatvių tvarkymo detaliuosius planus ir techninius projektus bei tvarkymo sąmatas kaip privalomą techninę sąlygą. Todėl raginame Kauno socialdemokratus laikytis priimtų teritorijų planavimo dokumentų ir užtikrinti jų įgyvendinimą.

Deja, Kaune bręsta nauji eismo saugumo problemų židiniai. Planuojant A.Juozapavičiaus pr. rekonstrukciją, nenumatytas dviračių tako įregimas, kuris yra numatytas Kauno miesto dviračių takų specialiajame plane kaip magistralinis (didžiausio prioriteto). Tai labai blogas precedentas nepaisyti priimtų teritorijų planavimo dokumentų. Nepanaudojama geriausia proga įrengti dviračių taką ar dviračių juostą kartu su prospekto rekonstrukcijos darbais. Po prospekto rekonstrukcijos išaugęs auto transporto srautas ir padidėjęs greitis sukels eismo saugumo problemas ir nelaimes, nes problemos nedingsta jas ignoruojant.

Pabaigai prisiminkime, kodėl dviračių transportas yra vystomas visoje Europoje. Nes:

Mažina transporto spūstis, kai dalis vairuotojų naudoja dviračius susisiekimui; mažina gatvių dangos dėvėjimąsi, oro taršą ir jos sukeltas pasekmes; gerina miestiečių fizinę savijautą, sveikatą ir darbingumą (beveik pusė kauniečių turi antsvorio, kamuojami širdies-kraujagyslių ligų).

Dviratininkai JAU YRA eismo dalyviai, todėl būtina spręsti su tuo susijusius klausimus.

 

Pagarbiai,

Linas Vainius

Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas

Buv. Kauno m. savivaldybės Bevariklio transporto komisijos narys

Tel. 8-699-33661

 

Dviratininkai ir pėstieji: laikas sudėti karo kirvius (39)

Kasmet, atšilus orams, į Klaipėdos gatves išrieda masės dviratininkų. Kartu pasipila įvairiausi incidentai, ima virti nesutarimų bei pasipiktinimo aistros. Pėstieji, dviratininkai, vairuotojai pyksta vieni ant kitų, kaltina Kelių eismo taisyklių neišmanymu bei piktybiniu elgesiu.

toliau: http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/dviratininkai-ir-pestieji-laikas-sudeti-karo-kirvius-591546/

Dviračių takas tapo Laisvės alėjos bėda

http://www.15min.lt/naujiena/miestas/kaunas/dviraciu-takas-tapo-laisves-alejos-beda-42-150946

Dviračių takas tapo Laisvės alėjos bėda

Publikuota: Autorius:  / el.pastasLaikraštis „15 minučių“
Laisvės alėjoje pėstieji skundžiasi dviratininkais, o šie – pėsčiaisiais.

 

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr.  / Laisvės alėjoje pėstieji skundžiasi dviratininkais, o šie – pėsčiaisiais.
 
Didinti straipsnio tekstąMažinti straipsnio tekstą

Laisvės alėjoje įvykusi nelaimė gali atsirūgti visiems dviračių mėgėjams. Įsismaginęs dviratininkas partrenkė dvi moteris, kurios patyrė sunkių sužalojimų. Šis įvykis įsiūbavo Kauno politikų diskusijas apie dviračių tako iškėlimą iš centrinės miesto gatvės.

 

 

Po šios nelaimės dalis Kauno politikų prakalbo, jog per visą Laisvės alėją ir Senamiestį einantis dviračių takas turėtų būti iškeltas į šalia esančias gatves. Dviračių entuziastai tokius planus vertina skeptiškai ir siūlo problemas spręsti bandant pažaboti ant dviračių sėdinčius chuliganus.Praėjusį pirmadienį Laisvės alėja skriejusio jaunuolio partrenktų dviejų moterų patirti sužalojimai  pasirodė esantys daug rimtesni nei buvo skelbta iki šiol. Po dviračio ratais patekusios 28 ir 57 metų moterys iškart pakliuvo į Kauno klinikose dirbančių medikų rankas. Viena nukentėjusioji atsidūrė Traumatologijos, o kita – Reanimacijos skyriuje. Dėl pastarosios moters gyvybės medikai kovojo kelias dienas. Naujausiomis žiniomis, nukentėjusiosios būklė stabilizavosi, jos gyvybei pavojus nebegresia.

Svarbiausia – saugumas

„Laisvės alėja didžiuliais greičiais dažnai pralekia grupės jaunuolių. Tai yra labai pavojinga, – tvirtino idėją dviračius iškraustyti iš Laisvės alėjos palaikantis Kauno vicemeras Kęstutis Kriščiūnas. – Apie tai su savivaldybės administracijos darbuotojais kalbėjome dar prieš dvi savaites, pasitarimo apie lauko kavines metu. Tik paskui mes sužinojome apie tą nelaimę, kuri dar kartą įrodė, kad šalia dviračių tako nesaugu tiek vaikams, tiek jų mamoms, tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms. Savivaldybės administracijos specialistams pavedžiau išnagrinėti galimybę iškelti dviračių taką iš Laisvės alėjos.“

Politikas pridūrė, jog dviračiams skirti takai galėtų būti perkelti į greta Laisvės alėjos einančias gatves. Anot K.Kriščiūno, keičiant dviračių takų išsidėstymą Kauno centre vertėtų pasiremti Vakarų Europos miestuose matomais pavyzdžiais.

Vertina skeptiškai

„O kur tie dviratininkai dings? Jie kaip važiavo Laisvės alėja, taip ir važiuos“, – tikino Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius.

Kaunietis prisiminė, jog dar prieš įrengiant Laisvės alėja einantį dviračių taką, jis buvo nusiteikęs gana skeptiškai. L.Vainius Kauno vadovams tuomet primygtinai siūlė dviračiams skirtas zonas įrengti alėją iš dviejų pusių supančiose Kęstučio ir K.Donelaičio gatvėse. Tiesa, šiam siūlymui pasipriešino policijos atstovai, patikinę, jog dviračiai minėtose gatvėse trukdys ne tik automobiliams, bet ir viešajam transportui.

„Politikai turi suprasti, kad jei čia nebus dviračių tako, dviratininkai važiuos pasiskleidę po visą Laisvės alėją. O kur jie dings? Juk neskris oru. Tas dviračių takas suvaldo eismo srautus. Dviratininkai turi savo juostą, o pėstiesiems lieka visa likusi erdvė. Nei vienų, nei kitų iš čia neišvarysi. Mes Lietuvoje turime nemažai neveikiančių ar visiškai sveikam protui prieštaraujančių draudimų. Šis būtų būtent toks. Uždrausti šio reiškinio neįmanoma. Mano galva, Laisvės alėjoje turėtų būti pėsčiųjų pirmumas. Dviratininkai turėtų važiuoti mandagiai, tvarkingai ir labai atsargiai. Norint padidinti pėsčiųjų saugumą, visų pirma reikia sutramdyti chuliganus. Juos reikia bausti be kalbų ir didesnių skrupulų“, – tvirtino L.Vainius.

Gatvėje – didžiulis pavojus

Panašų požiūrį dėstė ir didžiausiu  dviračių mėgėju savivaldybėje laikomas Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjas Raimundas Šmitas. Ištisus metus kasdien į darbą dviračiu minantis valdininkas akcentavo, jog tvarkos galima pasiekti tik pažabojus chuliganus.

„Ką tie policininkai su riedžiais ir visi kiti veikia? Reikia kiek griežčiau pakontroliuoti, pagauti vieną kitą, kuris Laisvės alėja lekia lyg akis išdegęs. O kodėl mes kontroliuojame automobilių greitį? Leiskime jiems miesto gatvėmis važiuoti 120 km/val. greičiu. Pažiūrėsime, kas tada bus.

Jeigu dviratininkai važiuos 10–15 km/val. greičiu, visi gražiai sutilps. Juo labiau kad pėstieji Laisvės alėjoje turi penkis kartus daugiau erdvės nei dviratininkai“, – kalbėjo R.Šmitas.

Kalbėdamas apie kai kurių politikų siūlymus dviračius minti važiuojamojoje gatvių dalyje, savivaldybės klerkas patikino to daryti nerekomenduojantis niekam.

„Tai yra labai pavojinga. Kiek tenka trumpus atstumus įveikti važiuojant gatve, tai visą laiką dvi akys kaktoje ir žiūri, kad tavęs nepervažiuotų. Tegul patys politikai išvažiuoja į automobilių juostą ir pamatys, koks ten malonumas“, – teigė savivaldybės Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadovas.

Be policijos pagalbos neišsivers

Kitas miesto vicemeras Povilas Mačiulis tvirtino, jog per Laisvės alėją ir Senamiestį einantis dviračių takas yra pati mėgstamiausia šios transporto priemonės mėgėjų trasa. Todėl, anot politiko, tokių drastiškų priemonių, kurias siūlo jo kolega K.Kriščiūnas, imtis nereiktų.

„Tiek Vakarų Europoje, tiek Nidoje ar Klaipėdoje mes matome akivaizdžius pavyzdžius, kad ir dviratininkai, ir pėstieji gali puikiausiai sugyventi. Čia daugiau eismo dalyvių kultūros klausimas. Dviratininkai turi jausti, kad šalia eina pėstieji ir atvirkščiai. Tai galima pasiekti su policijos pagalba žmonėms aiškiai primenant, kad ta juosta yra skirta dviračiams, o ne pėstiesiems. Antra, galima dviračių taką pažymėti ryškesnėmis spalvomis ar net įrengiant nedideles pakylėles“, – savo siūlymus dėstė P.Mačiulis.

„15min“ kalbinti Kelių policijos valdybos vadovai pažadėjo Laisvės alėja pavojingai važiuojantiems dviratininkams skirti ypatingą dėmesį.

 
 

Vietoje automobilių – dviračiais

 

Vietoje automobilių – dviračiais

Jonavos rajono savivaldybėje esantys dviračių takai tampa vis populiaresni. Mieste (kartu su pėsčiųjų takais) jau nutiesta 7 km trasa, kuri šią vasarą pailgės dar 3 kilometrais, senasis (3 km) takas veda į AB „Achema”. Savivaldybės administracijos direktoriaus Jono Klemenso Sungailos iniciatyva, rajono vadovai (meras Mindaugas Sinkevičius, mero pavaduotojai Remigijus Osauskas ir Vytautas Venckūnas, administracijos direktorius ir jo pavaduotojas Audrius Šulga bei Vyriausiojo architekto skyriaus vedėjas Vaidas Zakarauskas) trečiadienio pavakarę sėdo ant dviračių nutarę viską apžiūrėti vietoje.

Kaip sakė rajono meras, įsitikinti, ar iš tiesų galima patogiai dviračiais atvažiuoti iki Jonavos r. savivaldybės, ar esantys ir tiesiami dviračių takai bus tinkamai sujungti.

J.K.Sungailos nuomone, dviračių takas link savivaldybės pastato nėra tinkamas: kai kur reikia važiuoti per daugiabučių namų kiemus. Mero pavaduotojas V.Venckūnas iškėlė idėją, kad šalia bažnyčios įrengiamoje dviračių tako aukštelėje būtų pastatyta skulptūra ar tam tikra kompozicija, skirta Jonavos miestelio įkūrėjai Marijonai Zabielaitei – Kosakovskienei.

Rajono vadovai kritikavo, kad šiuo metu tiesiamas dviračių takas ties S.Nėries gatve yra žemesniame lygyje nei pati gatvė. Administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Šulga su V.Zakarausku patikino, kad problemų kilti neturėtų, nes gatvę įrengs su bortais, o po dviračių taku nuo S.Nėries g. į pakrantę bus įrengtos lietaus pralaidos.

Kaip žinote, šiuo metu dviračių tako tiesimo darbai vyksta nuo J.Ralio g. automobilių transporto tilto, ties S.Nėries gatve ir palei Varnakos upelį iki Vasario 16-osios gatvės. Vėliau prasidės kitas darbų etapas – nuo Vasario 16-osios g. iki AB „Achema” akmens Joninių slėnyje. Kiti darbai, beje, irgi šią vasarą, – trasos įrengimas ties Neries pakrante ir Panerių g. nuo J.Ralio g. tilto iki geležinkelio tilto.

Planuojamos investicijos: I etapas (nuo Vasario 16-osios g. iki automobilių tilto) – 1,2 mln. Lt, II etapas (nuo automobilių tilto iki geležinkelio tilto) – 2 mln. Lt.

Link dviračių tako…

Trumpas interviu rajono žiniasklaidai

Administracijos direktorius J.K.Sungaila

Nauja dviračių tako atkarpa ties S.Nėries gatve

Jonavos rajono savivaldybės informacija, K.Lukoševičiūtės nuotraukos

šaltinis: http://ekologija.blogas.lt/vietoje-automobiliu-%E2%80%93-dviraciais-13257.html?utm_source=feedburner&utm_medium=email&utm_campaign=Feed%3A+Ekonaujienos+%28Ekonaujienos%29

 

Dviračių trasas išbandė ir traktoriai

http://www.lzinios.lt/lt/2011-05-09/trecias_puslapis/dviraciu_trasas_isbande_ir_traktoriai.html?print

 

Mindaugas MILINIS
Sunkioji miškininkų technika žiemą visiškai suniokojo vienintelio Kuršių nerija vingiuojančio dviračių tako dangą. Panašus likimas gresia ir tarp Klaipėdos bei Palangos einančiai dviračių tako dangai.
 

Su pasididžiavimu prieš kelerius metus pristatęs Neringos dviračių trasą Turizmo departamentas jau nebeturi kuo didžiuotis. Šią žiemą tarp Preilos ir Juodkrantės vingiuojančio tako dangą suniokojo traktoriai. Kita pajūrio dviračių trasa – nuo Klaipėdos iki Palangos – taip pat mėgsta pasivažinėti ir automobilininkai, ir sunkiosios girininkijų technikos vairuotojai, ir ten patruliuojantys pasieniečiai.
 

Asfalto nebeliko

Praėjusią savaitę dviračiu į Nidą važiuoti susirengęs klaipėdietis Igoris Popovas buvo priblokštas. "Važiuojant ruožu nuo Juodkrantės iki Pervalkos kas keletą metrų tenka nulipti nuo dviračio ir eiti pėsčiomis, nes dviračių tako danga baisiai suniokota. Žiemą čia važinėjo sunkioji miškininkų technika. Matyt, jie ir sugadino asfaltą", – LŽ piktinosi klaipėdietis.

Pasak jo, tokia ištrupėjusia tako danga ypač pavojinga važiuoti sunkiai apkrautais dviračiais. Tačiau juk būtent taip dažniausiai keliauja mūsų krašto ir užsienio turistai. Dviratį ant smėlio lengvai gali sumėtyti, o dviratininkas – susižaloti.
 

Vilko rąstus

Žalos takui tikrai padarė miškininkai, vilkdami juo nukirstus medžius. Tai konstatavo ir jį prižiūrinčios valstybės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" Klaipėdos kelių tarnybos atstovai. "Miškininkai sugadino, jie privalo ir sutvarkyti. Kai tiksliai žinosime, kokio dydžio žala padaryta, bus galima jiems pareikšti pretenzijas", – tiesiai šviesiai sakė tarnybos viršininkas Viktoras Baltmiškis. Jis pridūrė, kad dviračių takas nepritaikytas sunkiasvorei technikai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas pripažino jam pavaldžių miškininkų kaltę. "Tačiau nepamirškime, kad dviračių takas nutiestas ant miško keliuko, tad miškininkai priversti juo važiuoti. Juk iškirstų medžių negalime išgabenti malūnsparniais. O mišką reikia kirsti ir sanitariniais tikslais, ir dėl gaisrų prevencijos", – teigė T.Tukačiauskas.

Neringos savivaldybė žada kuo skubiau imtis priemonių, kad įsisiūbavus sezonui dviratininkams netektų aplenkti šio ruožo. Kurorto savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas patikino, kad jau šiandien šiuo klausimu bus rengiamas skubus pasitarimas, į jį pakviestos visos šalys.
 

Nėra šeimininko?

Dviratininkai baiminasi, kad panašus likimas gali ištikti ir nuo Klaipėdos iki Palangos vingiuojantį dviračių taką. Juo žiemą taip pat važinėjo Kretingos miškų urėdijos traktoriai bei miškavežiai. Be to, dviračių taku į darbą visureigiais pamėgo važinėti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai. Į tarnybą Karklės atraminiame punkte, kuris įkurtas Šaipių kaime, kiekvieną rytą šiuo taku pasieniečiai važiuoja tiek iš Klaipėdos, tiek iš Palangos. Jų nesustabdo net eismą draudžiantys ženklai.

Pasieniečiai nė nemėgina neigti tai darantys ir tikina, kad jiems tai būtina patruliuojant. Esą su Pajūrio regioninio parko vadovais susitarta, kad žiemos metu, kai tame ruože dviračių eismas ne toks intensyvus, pasieniečiai visureigiais važiuos į savo punktą Kraklės atraminiame punkte.

Lietuvos dviratininkų asociacijos (LDA) atstovų manymu, ši specialiai dviratininkams važiuoti skirta trasa nyksta tik dėl to, kad neturi vieno šeimininko. "Ji priklauso net keturioms skirtingoms savivaldybėms – Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos, kurios menkai rūpinasi šiuo turtu arba visai jį apleidusios. Be to, šaltuoju metų laiku dviračių takus niokoja automobilininkai ir sunkiasvorė mišką kertanti bei rąstus išvežanti girininkijų technika. O juk iš užsienio atvykę dviratininkai yra vieni ilgiausiai mūsų šalyje užtrunkančių turistų, kurie Lietuvoje palieka nemažai pinigų", – sakė LDA tarybos atstovas Linas Vainius.