Visi įrašai (admin)

Alytus-Varėna (buv. Geležinkelio trasa)

Olity–Orany“ maršruto atkarpa. Atstumas ~40 km

šaltinis: http://www.alytus-tourism.lt/lt/ekskursijos-ir-marsrutai/marsrutai/dviraciu/-olity-orany-marsruto-atkarpa-atstumas-40-km

 

Alytus–Poteronys–Bukaučiškės–Rimėnai–Daugai–Žvirgždėnai–Pivašiūnai

Maršrutas driekiasi XIX a. buvusio geležinkelio, vedusio iš Alytaus į Varėną, pylimu. Jį galima dalyti į dvi dienas, apsistojant nakvynei Dauguose.
Kelionė prasideda nuo buvusios Alytaus geležinkelio stoties (Gardino g. 14). Toliau važiuojate Nemuno link dviračių ir pėsčiųjų taku (buvusiu pylimu, kurio aukštis vietomis siekia daugiau kaip 20 m). Pakeliui galite pasigrožėti abipus pylimo tyvuliuojančiais Mažuoju ir Didžiuoju Dailidės ežerais – Nemuno senvage. Tada – Dainų slėnis ir buvusio geležinkelio tilto likučiai. Anapus Nemuno išdidžiai dunkso legendomis apipintas Alytaus piliakalnis, kurio papėdėje radosi miestas. Kelionė link A. Juozapavičiaus tilto tęsiasi daugiau kaip prieš šimtą metų į Dainų slėnį vedusiu miestiečių pamėgtu Lakštingalų taku. Pakeliui galima pamatyti senutę, laiko ardomą raudonų plytų geležinkelio vandens sistemos siurblinę.
Pliažo g. iš dviračių tako reikia sukti link A. Juozapavičiaus g. ir pervažiuoti tiltą, kurio pradžioje stovi paminklas, pagerbiantis ir įamžinantis karininko A. Juozapavičiaus žūtį. Važiuojate iki Merkinės g., ja iki „Nemuno“ sodų bendrijos, tuomet Pylimo g. neriate į mišką. Jeigu atidžiai klausysite, išgirsite čiurlenant Moterties upelį. Nusileidus prie jo galima pasigrožėti XIX a. geležinkelio tuneliu-pralaida upeliui. Būkite atsargūs, šlaitai labai statūs. Kelionę tęsiate niekur neišsukdami iš pagrindinio kelio. Pasiekiate Kaniūkų kaimą, tuomet atsargiai važiuojate į Naujakurių g., buvusį XIX a. plentą Alytus–Druskininkai. Pervažiuosite senąjį tiltą, atsargiai galite nusileisti jo pasižiūrėti. Privažiavę 129 kelią, jį kertate ir patenkate į Poteronių kaimą, kuriame yra gražuolis Poteronių piliakalnis. Pasakojama, kad čia vaidendavosi: vidurnaktį piliakalnio viršūnėje pasirodydavo baltais drabužiais vilkinti vaidilutė. Ji kūrendavo ugnį, verkdavo ir aimanuodavo ligi gaidžiams pragystant, vėliau pranykdavo.
Kelionę tęsiate buvusiu pylimu, pakeliui galite užsukti į Alovę. Čia stovi 1802 m. pastatyta medinė Švč. Trejybės bažnyčia. Jeigu neužsukate, važiuojate numatytu maršrutu iki Bukaučiškių, rasite kelis buvusio geležinkelio tilto likučius, ardomus laiko ir žmonių. Bukaučiškėse yra buvusio Vasario 16-osios akto signataro, kunigo, ministro pirmininko V. Mirono dvaro XIX a. raudonų plytų, romantinio stiliaus su neogotikos elementais koplytėlė. Jei tikėsime legendomis, ant kalvos, kurios viršūnėje pastatyta koplyčia, kadaise augo seni ir labai aukšti klevai, o tuose klevuose gyveno daugybė gandrų. Jie saugojo paslaptingus laiptus, kuriais dorų mirusiųjų dvasios į dangų patekdavo. Koplyčios rūsyje, šonuose, įrengtos nišos, kuriose buvo laidojami dvarininkai. Deja, jos išplėštos.
Tęsiate kelionę į Varėnos rajoną arba pro Rimėnus važiuojate į Daugus, nuostabų Didžiulio ežero apglėbtą miestą. Jame galima pamatyti Dievo Apvaizdos bažnyčią (1862 m.), Šventapetrio kalnelį (buvusį piliakalnį, dabar ant jo stovi medinis kryžius), senąsias žydų kapines, Lietuvos partizanų kapą ir paminklą Daugų kapinėse.
Pro Žvirgždėnus, kur auga gražuolė Žvirgždėnų pušis (1960 m. paskelbta gamtos paminklu), važiuojate iki Pivašiūnų. Sklando legendos, kad gerai pašniukštinėjus aplink ją galima rasti senovinių monetų. Pasakojama, jog prie šios pušies mėgdavo sėdėti elgetos ir prašyti išmaldos iš pravažiuojančiųjų, o numesti pinigėliai neretai tiesiog paskęsdavo kelio dulkėse.
Rašytiniuose šaltiniuose Pivašiūnai minimi nuo XVII a., tačiau įvairūs ženklai (pvz., netoli Pivašiūnų esantys pilkapiai) rodo, kad čia gyventa gerokai anksčiau. Šiandien Pivašiūnai visoje Lietuvoje garsėja Žolinės atlaidais ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiajame altoriuje kabančiu Dievo Motinos paveikslu. Šis amžiumi, tapyba ir stebuklinga gydomąja galia prilygsta Aušros vartų Madonai. Pivašiūnų bažnyčia įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią. Greta bažnyčios yra paminklas Vasario 16-osios akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui. Kitoje kelio pusėje, senosiose kapinėse, kurios dabar jau užstatytos namais, senosios bažnyčios vietoje, XIX a. viduryje buvo pastatyta Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus. Šalia miestelio iškilęs ir Pivašiūnų piliakalnis. Pasakojama, kad ant jo senovėje buvusi šventykla.
Prie Ilgio ežero įrengta poilsio zona su paplūdimiu, apžvalgos aikštele ir sporto aikštynu.
Daugiau apie dviračių trasą senuoju geležinkeliu – interneto svetainėje www.olitaorany.puslapiai.lt

Nakvynė Dauguose

Kaimo turizmo sodyba „Dvarčėnų dvaras“, Suvingio g. 5, Dvarčėnų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 698 36 777, www.dvarcenudvaras.lt
Poilsiavietė „Daugų sala“, Maironio g. 85, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 687 39 416
Sodyba „Pas gandrus“, Gandrų g. 7, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 611 79 938, www.pasgandrus.lt
Daugų technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis (priima tik grupes), Jaunystės g. 2, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 315 72 790, +370 655 14 523
Daugų irklavimo bazė, Kalvų g. 15, Salos k., Daugų sen., Alytaus r., tel.: +370 315 69 395, +370 612 77 423
Daugų Vlado Mirono gimnazijos bendrabutis (priima tik grupes), Pergalės g. 6, Daugai, Alytaus r., tel.: +370 686 90 732, +370 659 54 502
Kambarių nuoma „Vigiris“, Turgaus a. 3, Daugai, Alytaus r., tel. +370 650 54 210
Sodyba „Vigiris“, Dusmenų g. 9, Daugų k., Daugų sen., Alytaus r., tel. +370 650 54 210

 
Nuotraukų autoriai: G. Bernatavičius, Z. Bulgakovas, M. Šematulskis

 

Anykščių regioninis parkas dviračiu. Maršruto aprašymas ir žemėlapis

Ieškantys minčių ir idėjų turiningam ir aktyviam savaitgaliui turėtų atkreipti dėmesį į Anykščių regioninį parką. Ir visai ne dėl Medžių lajų tako ar Puntuko akmens. Tose apylinkėse yra kur kas daugiau vertų aplankyti vietų, kurias pasiekti automobiliu nepatogu (gal, greičiau, neįdomu), o pėsčiomis – per toli. Dviračiu galima ne tik pasiekti atokiausius kampelius, bet ir neskubant grožėtis gamta, gyvūnija, pabendrauti su vietiniais. Parkas turi ne vieną naujai įrengtą poilsiavietę ar stovyklavietę, todėl drąsiai galima keliauti su palapinėmis.

Šiltos pavasario dienos tokioms išvykoms, ko gero, vienas tinkamiausių laikų. Tuo metu pakrantės ir takeliai dar nepasislėpę nei žolėse, nei krūmuose, ir vabzdžių nedaug. O bundančios gamtos vaizdai nuteikia labai pozityviai.

Savąjį pasivažinėjimą planavome ne vieną dieną. Rinkome informaciją apie lankytinus objektus, privažiavimus prie jų ir dėliojome maršrutą. Pasivažinėjimus abi dienas pradėjome netoli Anykščių – keliavome be palapinių. Patys Anykščiai paliko gerą įspūdį su sutvarkytais šaligatviais, gana ilgu ir nemonotonišku pėsčiųjų-dviračių taku palei Šventosios upę. Tiesiog važiuoji ir mėgaujiesi poilsiu bei ramybe.

Pirmąją dieną keliauti nusprendėme palei Šventąją iki Kavarsko, Kurklių, o tada kita upės puse atgal. Tai būtų 60 km. Tačiau, jei liks laiko, apminsime aplink Rubikių ežerą, kas dar pridės 40 km.

Už Anykščių pasitinka gražus ir mielas akiai Dainavos slėnio vaizdas. Giliau miške, bet pakeliui, slepiasi Puntuko brolisir Karalienės liūnas. Tereikia tik vadovautis kelio nuorodomis. Visur yra priėjimai ar privažiavimai. Tiesa, rasite ir kalnelių, ir laiptelių – nuobodu nebus.

Miškas už Karalienės liūno pelkingas, todėl geriau rinktis pušynais kvepiantį keliuką per Peniankų kaimą. Kad nereiktų minti iki plento, už Konkorėžio sodybos savo kalnų dviračiais pasileidome laukais ir arimais iki Abromiškio atodangos. Savotiška atrakcija. Tačiau pati atodanga sunkiai prieinama.

Šioje maršruto atkarpoje iš viso yra kelios atodangos. Pirmoji jų pritaikyta turistams – Vetygalos atodanga. Tik pasiekti ją teko per plentą, nes kelią pastojo upelis. Šioje atodangoje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo, sluoksniai. Čia teks pamiklinti kojas ilgais mediniais laiptais.

Netoliese, už kilometro taip pat randasi Daumantų atodanga – maždaug 300 metrų ilgio ir 27 metrų aukščio. Čia įrengti laiptai, takai, apžvalgos aikštelė, pastatyta prieplauka, sutvarkyti du iš žemių trykštantys šaltiniai.

Nuo Daumantų atodangos iki Kavarsko veda vaizdingas keliukas pro Kavarsko užtvanką. Miestelyje galima stabtelėti papietauti. Yra kelios parduotuvės bei populiari koldūninė. Deja, mums neteko progos įkelti ten kojų, nes patalpos buvo užsakytos. Tad tik pasipildėme vandens atsargas Šv. Jono šaltinyje (jį dar vadina Kavarsko tufų šaltiniu) ir apsipirkome parduotuvėje.

Kurkliai. Jei nėra noro ar laiko, tikrai nebūtina pro juos važiuoti. Sutaupysite ne vieną kilometrą. Netoli Kurklių turėjo būti kažkoks Vyliaudiškių vandens malūnas, bet nieko neradome. Bent nepastebėjome. Tačiau apylinkės gražios ir keliukai visai nieko.

Beieškodami atodangų ir atokių takelių, rinkomės miškus. Kai kur teko dviratį pasiimti ant pečių, tačiau nesigailėjome nei dėl vieno nukrypimo. Miškas netankus, lengvai praeinamas. Tiesa, kalniukų netrūksta. Taip beklaidžiodami išlindome prie Puntuko ir Medžių lajų tako. Palikę dviračius ant kalno prie įėjimo, apėjome ir Lajų taką. Ir tuomet supratome, kad šiandien jau matėme kur kas gražesnių vaizdų ir kad į Anykščius važiuoti verta ne (vien) dėl Medžių lajų tako.

Iki Šlavės atodangos – vienintelės vietos Lietuvoje ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, kur surastos seniausio tarpledynmečio, vadinamo Šlavės vardu, nuosėdos – pasileidome siauru takeliu upės pakrante. Gal ne visiems ten patiktų važiuoti, bet su kalnų dviračiais ir smagu, ir įdomu.

Grįžę į Anykščius ir ieškodami, kur pavalgyti, susidūrėme su problema. Kavinių vos keletas, todėl visos pilnos žmonių. Bet susiradome neblogą užkandinę Anykščių pakrašty.

Pasistiprinę ir aplankę Laimės žiburį bei dar turėdami nemažai laiko iki vakaro, pasukome aplink Rubikių ežerą. „119“ kelias ypatingai siauras ir vingiuotas, tačiau eismas neintensyvus. Pakeliui į Rubikius apvažiavome garbės ratąBurbiškio dvare – gana gražiai sutvarkyta aplinka, žmonių netrūksta.

Iki Mačionių veda naujai asfaltuotas, banguojantis kelias, kuris leidžia pamatyti ežero platybes. Tačiau nuo Rubikių apžvalgos bokšto atsiveria dar gražesni vaizdai: visas ežeras su savo salomis, piliakalniai, sodybos. Tiesa, prie Rubikių ežero piliakalnių privažiuoti neišeina: arba privati valda, arba nėra kelio. Jie labiau skirti irkluojantiems. Prie ežero yra bent keletas stovyklaviečių, kurių viena net su pliažu. Galima ne tik sustoti poilsiui, bet ir pasilikti nakvynei.

Nuo Rubikių kaimelio kelią rinkomės va bank. Navigacija rodė keliuką per lauką, tačiau netrukus jis pradėjo nykti tarp žolių. Kadangi vietos gana atviros, banguojančios, daug keliukų, tai nesunkiai „radome“ namus.

Iš viso tądien gavosi 100 km ir 770 m sukilimo.

Antroji diena suplanuota kiek trumpesnė (67 km) – iki Mikierių atodangos, nes vakare dar reikia susikrauti daiktus ir pasiekti namus Šiauliuose.

Ryte iki Anykščių važiavome siauruko bėgiais. Pagrindas lygus, tad dviračiu – jokių problemų. Siauruko galinėje stotelėje yra įrengta poilsiavietė – puiki vieta atsipūsti ir papietauti.

Pasiklausę garsių riksmų Kalitos kalno rogučių trasoje, Anykščiuose pasukome dviračių ir pėsčiųjų taku palei upę, kur daug poilsio zonų ir suoliukų vaizdingose vietose. Aplankę apžvalgos aikštelę Šv. Mato bažnyčios bokšte, patraukėme Niūronių link. Super malonus asfaltuotas dviračių takelis pušynų apsupty. Prie Arklių muziejaus atsigėrėme kavos (čia galima ir skaniai pavalgyti) ir tęsėme kelionę mišku. Čia pasitarnavo Lietuvos bekelės žemėlapis. Mini ir per daug nesijaudini, mėgaujiesi ramuma, grynu oru.

Prieš pat Mikierius yra kabantis tiltas per Šventąją ir stovyklavietės su pavėsinėmis, tualetais, o toliau, kiek pavažiavus žvyrkeliu, atsiveria panorama nuo Mikierių atodangos. Čia įrengtos tvarkingos poilsiavietės, apžvalgos aikštelė.

Netoliese keistai tuščias Inkūnų bažnytkaimis, tačiau turintis šaltinį, kuriame galima pasipildyti gertuves. Tądien daugiau grožėjomės gamta. Miške keliai labai geri, lygūs.

Pakeliui atgal dar sustojome prie Variaus atodangos ir Šeimyniškėlių piliakalnio, šalia kurio turėtų iškilti Vorutos pilis.

Kad keliavimas netaptų darbu tarp taškų A, B, C…, pamatyti ir pažinti kraštą nereiktų vadovaujantis vien populiariais lankytinais objektais. Dažnai gražių vietų galima atrasti pakeliui, renkantis netradicinius būdus ir kelius.

[:lt]Aukštadvario Regioninis Parkas[:]

[:lt]Šį pavasarį siūlome pažinti Aukštadvario apylinkes pėsčiomis ar dviračiu:
1. Mergiškių žiedas – pėėsčiomis,dviračiu
Trukmė: 1 d. Maršruto ilgis: 25,0 km ilgio trasa supažindina su šiaurės vakarine Aukštadvario regioninio parko dalimi – Mergiškių kraštovaizdžio draustiniu ir čia esamomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis.
2.Po Aukštadvario miestelį – pėsčiomis, dviračiu
Trukmė: 3 val. Maršruto ilgis: 6,00 km trrasa vingiuoja Aukštadvario urbanistiniu draustiniu. Lietuvos Metrikoje nurodoma, kad 1512 metais Aukštadvario dvaras įtraukiamas į LDK dvarų sąrašą. Aukštadvaris įsikūręs šalia karališkojo vieškelio, jungusio Trakų ir Birštono pilis, turėjo galimybę plėstis. Keliaudami šia trasa susipažinsite su Aukštadvario miesteliu, gamtos bei kultūros vertybėmis
3.Protėvių takas – pėsčiomis, dviračiu
Maršruto ilgis: 9,50 km trasa supažindina su Bagdanonių ir Spindžiaus kraštovaizdžio draustiniuose esančiomis gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. Ši šiaurrytinė parko dalis buvo žinoma jau senovėje.
4.Rangavos žiedas – pėsčiomis, dviračiu
Trukmė: 1 d. Maršruto ilgis: 14,0 km
Pažintinė trasa ,,Rangavos žiedas“ kviečia jus keliauti po pietvakarinę regioninio parko dalį – Aukštadvario urbanistinį ir Verknės kraštovaizdžio draustinius. Trasoje aplankysite Verknės senvagės, Rangavos alko šaltinius, Šafarnės alko akivarus, Paverknės miške esančius vokiečių karių kapus ir žydų kapines. Aukštadvario miestelyje: turgaus aikštę, Aukštadvario piliakalnį, Aukštadvario dvaro parką. Pasigrožėsite Verknės upe ir Tamelių ežeru.
5. Žaliasis takas – pėsčiomis, dviračiu
Trukmė: 4 val. Maršruto ilgis: 7,50 km
Pažintinis takas supažindina su Spindžiaus kraštovaizdžio draustiniu, kuris įžymus savo pušynais su ąžuolo traku. Čia randa prieglobstį daug gyvūnų ir retų augalų. Tai vienas gražiausių ir vertingiausių parko miškų, apjuostas Strėvos upės ir ežerų, garsus gamtos ir istorijos įžymybėmis, vaizdais.
Maršutų žemėlapius galite atsisiųsti:
http://www.arp.lt/index.php?psl=107004&i=0&d=1&klb=1
Informacija : www.arp.lt[:]

Turistiniai maršrutai Trakų rajone

http://www.trakai-visit.lt/lt/turistiniai-marsrutai

Turistiniai maršrutai

Dviračių maršrutai Lietuvoje

Sveiki atvykę į Veloland.lt!

Jei įsivaizduojate, kad Lietuva gali tapti dviratininkų šalimi, tuomet čia jūsų svetainė! 

Šio puslapio pirminis tikslas yra surinkti ir  pateikti dviračių maršrutus Lietuvoje.

a) laisvalaikiui:

  • Pirmoje skiltyje rasite “oficialūs” maršrutus dviračiais. Šie maršrutai aprašomi, ženklinami arba kitaip įrengiami. Kai jie yra kai nors įrengti, tada juos galima pavadinti “trasomis”;
  • Kadangi dviračių trasas Lietuvoje vistiek atrodo visai skirtingi, mes pasistengiame kuo daugiau faktų apie šias trasas atskleisti, kelio buklė, lankytinas vietas, nuotraukas ir… 
  • Toliau surenkiame trasų ir individualių maršrutų aprašymus …
  • Veloland yra susietas su kitomis iniciatyvomis Lietuvoje – Dviratininkų bendrija (dviratis.lt), Velo-City Vilnius.
    Todėl bus ir pranešiama apie dviračių važiavimo skatinimo žygius. 

b) kasdieniniam važiavimui

  • kadangi labai priklauso nuo gyvenamosios vietos, mes tik pateikiame nuorodos;
     

Kiekviena trasa laukia Jūsų vertinimo ir pastabų.

Komentuokite, paklauskitte ir pridėkite savo maršrutus.

Atraskime Lietuvą dviračių ritmu!